Asmuo, kurį vargina valgymo sutrikimai, perdėtai rūpinasi savo kūno formomis, jį visada lydi baimė sustorėti. Jei nepaliaujamai galvoja apie svorį ir jo kontrolę, ypač akcentuoją išvaizdą, asmuo save nuolat nuvertina. Neretai šios ligos yra šeimoje, darbe ar mokykloje patiriamo streso, smurto, atstūmimo, patyčių pasekmė. Spaudimas ir kritika dėl svorio didina neigiamo savęs vertinimo problemą, sukelia valgymo sutrikimų (persivalgymo epizodus ar priešingai – ekstremaliai krintantį svorį). Valgymo sutrikimų problemą lemia paveldėtas polinkis į tam tikrus psichikos sutrikimus, pavyzdžiui, nuotaikų kaitą, emocinį nestabilumą, ir tam tikri genai bei su jais siejami specifiniai asmenybės bruožai, tarkime, perfekcionizmas, emocinis jautrumas, impulsyvumas. Šie valgymo sutrikimai gali varginti ir dėl tam tikrų vaikystėje patirtų traumų ir išgyvenimų, suformuoto mąstymo ar matyto pavyzdžio. Dar viena priežastis – liesumo kultas, propaguojamas visuomenėje. Manoma, kad “lieknumo kultas”, propaguojamas per masines informavimo priemones (spaudą, televiziją, internetą) ir mados industriją skatina valgymo sutrikimus. Lieknas kūnas siejamas ne tik su patrauklumu, bet ir su profesine sėkme. Jis lemia, kad vis daugiau jaunuolių laikosi drastiškų dietų, intensyviai sportuoja, kartais netgi badauja. Toks elgesys didina valgymo sutrikimų riziką. Dažniausiai pasitaikantys valgymo sutrikimai – nervinė anoreksija, nervinė bulimija bei persivalgymo sutrikimas. Nervinė bulimija pasireiškia dažniau nei anoreksija. Tam pačiam asmeniui gali pasireikšti tik vienas iš paminėtųjų arba net du sutrikimai kartu vienu metu. Žmogus su valgymo sutrikimais nebūtinai yra lieknas. Iš tikrųjų, kai kurie asmenys turi viršsvorio. Valgymo sutrikimai būdingi abiem lytims, serga ir vyrai, ir moterys. Valgymo sutrikimai paprastai atsiranda paauglystėje arba ankstyvame suaugusiojo amžiuje.
Nervinė anoreksija yra potencialiai gyvybei pavojingas valgymo sutrikimas, kurio metu pacientai išgyvena didelę baimę priaugti svorio ir turi pakitusį savo kūno suvokimą. Mažas kūno svoris yra griežtos dietos ir (arba) per didelio fizinio aktyvumo rezultatas. Anoreksija dažniausiai būdinga paaugliams – daugiausiai mergaitėms. Šis sutrikimas dažniau pasitaiko asmenims, linkusiems į perfekcionizmą, taip pat tiems, kuriems svarbu išlikti liekniems (sportininkai, baleto šokėjai, modeliai). Šį sutrikimą turintiems žmonėms būdinga pastebimai sutrikdyta kognityvinė ir emocinė veikla, o gretutinės ligos laikoma norma. Sergantysis labai racionaliai vertina priežastis ir pasekmes, vertina kitus savo ir kitų asmenų sveikatos aspektus, tačiau negali racionaliai įvertinti savo netvarkingos mitybos, todėl iškreiptai suvokia savo kūną ir neigia turintys svorio nepakankamumo problemų. Dažniau pacientai turi vieną ar daugiau sveikatos skundų, kurie rodo valgymo sutrikimų požymius ar simptomus, įskaitant nuovargį, šalčio netoleravimą, menstruacijų sutrikimus (amenorėja arba pirmųjų menstruacijų vėlavimas (menarchė)) ar virškinimo trakto problemas, tokias kaip pilvo skausmas ir vidurių užkietėjimas. Nervinė anoreksija gali sukelti rimtų ilgalaikių sutrikusio vystymosi pasekmių, įskaitant nepakankamą augimą ir mažą kaulų tankį. Dėl menkos mitybos būdingas žemas kraujospūdis, sulėtėjęs širdies ritmas, nukritusi kūno temperatūra. Atlikus kraujo tyrimus matoma mažakraujystė, sumažėjęs leukocitų skaičius, padidėjęs šlapalo kiekis, padidėjusius kepenų fermentus ir endokrininius sutrikimus. Šalia gyvenantys pastebi sergančiojo elgesio pokyčius, kad sergantysis nenori arba vengia valgyti kartu, maitinasi labai mažomis porcijomis, badauja, neigia, kad svoris per mažas, pernelyg intensyviai sportuoja, atsiribojama nuo draugų ir mėgstamos veiklos.
Nervinei bulimijai. Esminis nervinės bulimijos simptomas – persivalgymo epizodai, lydimi bandymais atsikratyti suvalgyto maisto jį išvemiant, vartojant vidurius laisvinančius vaistus, intensyviai sportuojant arba mažinant maisto kiekį ar kaloringumą kitų valgymų metu. Persivalgymo epizodų metu suvalgoma daug maisto (vidutiniškai nuo 1500 iki 3530 kcal) per trumpą laiko tarpą (persivalgymų trukmė – iki 2 valandų), būdingas savikontrolės praradimas. Fiziologinėmis sąlygomis skandžio talpa yra iki 3 l, o persivalgymo metu gali būti suvalgoma iki 12 litrų maisto, dėl ko skrandis gali plyšti, o pacientas – mirti. Nustatyta, kad sergantys nervine bulimija, dažniau linkę sirgti nervine anoreksija, alkoholizmu, panikos ir nerimo sutrikimais bei depresija. Nervinės bulimijos ir alkoholizmo sąsaja ypač stipri, pacientai alkoholį vartoja siekdami sumažinti apetitą bei negalvoti apie maistą. Nervinės bulimijos sergamumui įtakos turi ir vaikystėje patirtos psichologinės traumos.
Sergant nervine bulimija kūno masė dažnai yra normali, tačiau liguistai bijoma nutukti. Būdingi dažni, impulsyvūs, nekontroliuojami persivalgymo epizodai. Maistas tampa tarsi įrankis, paguoda stresui, įtampai, depresijai ir pan. malšinti. Dažnai persivalgius aplanko kaltė, todėl žmonės valgo vieni (pasislėpę nuo kitų). Nervinę bulimiją gali lydėti gretutiniai simptomai ir ligos, tarkime, nuovargis, dirglumas, depresija, nerimo sutrikimai, išsekimas, moterims gali dingti menstruacijos (amenorėja), o vyrams sumažėti potencija. Dėl vėmimo ar laisvinamųjų vaistų vartojimo, netenkama skysčių (vystosi dehidratacija) ir sumažėja kalio (hipokalemija). Hipokalemija didina aritmijų (nereguliaraus širdies ritmo) riziką, dažnai kenčia kitų nuo širdies ir kraujagyslių ligų, įskaitant širdies laidumo sutrikimus, miokardo infarktą, išeminę širdies ligą bei aterosklerozę. Dėl skrandžio sulčių poveikio vemiant galimi dantų emalio pažeidimai, padidėja dantų jautrumas, keičiasi dantų spalva. Dėl vėmimo galimas pažandinių seilių liaukų patinimas, kas sąlygoja vizualią veido asimetriją. Skrandžio sultims dirginant balso klostes galimi balso pokyčiai. Vienas iš subtilesnių nervinės bulimijos požymių – Ruselio ženklas – nedidelės odos žaizdos krumplių paviršiuje. Žaizdos atsiranda dėl sąnarinių paviršių trynimo į dantis vėmimo sukėlimo metu.
Persivalgymas. Persivalgymo sutrikimas tik neseniai įtrauktas į valgymo sutrikimų sąrašą kaip atskiras sutrikimas. Nuo 1959 m. iki 2013 m. persivalgymo sutrikimas buvo laikomas kitų valgymo sutrikimų požymiu. Persivalgymo sutrikimas skiriasi nuo kitų valgymo sutrikimų tuo, kad juo sergantys pacientai, negali kontroliuoti potraukio persivalgyti, valgymas tampa priemone emocinei įtampai slopinti, tačiau nėra poreikio būti liekniems ir kompensuoti kalorijų perteklių. Labai didelis antsvoris yra svarbus požymis, skiriantis persivalgymo sutrikimą nuo kitų valgymo sutrikimų. Jų kūno masės indeksas (KMI) siekia 35 kg/m2 ir daugiau. Dėl sunkaus nutukimo laipsnio šie pacientai kenčia antsvorio sukeltas sveikatos problemas ir dažnai nutukimui gydyti kreipiasi į bariatrinės (skrandžio mažinimo) chirurgijos specialistus. Deja, taikant vien tik farmakoterapinį ar chirurginį gydymą, psichologinė persivalgymo problema lieka neišspręsta. Persivalgymo sutrikimas yra kompleksinis sutrikimas, todėl svarbi visus veiksnius – psichoemocinę būseną, elgesio modelius bei nutukimą – koreguojanti gydymo taktika, įtraukiant psichoterapiją šalia gydymo vaistais ir chirurginio gydymo. Persivalgymu sergančiuosius lydi bejėgiškumo ir kontrolės praradimo jausmas, dėl kurio jie negali nustoti valgę, nors jaučia fizinį sotumą. Jaučiama gėda ir pasibjaurėjimas savimi. Žmonės, sergantys persivalgymo sutrikimu, dažnai valgo vienumoje, vengia su maistu susijusių aplinkybių ir jaučia stiprią psichologinę frustraciją (nemalonią, įtemptą psichikos būseną (nerimą, neviltį, pyktį, kaltę), susijusią su valgymo elgsena. Šiam sutrikimui nėra būdingas organizmo išvalymas (vėmimo sukėlimas, badavimas ir pan.).
Pabandyti įsivertinti savo svorio ir mitybos pokyčius galite:
- Kūno masės indeksas. Kūno masės indeksu (KMI) laikomas žmogaus masės ir ūgio kvadratu santykis. Medicinoje ir mityboje KMI yra naudojamas siekiant įvertinti ar žmogaus masė yra normali, ar nėra antsvorio, nutukimo, ar žmogaus svoris nėra per mažas. Vaikams kūno masė nevertinama pagal KMI, o vertinama pagal augimo diagramas ar procentiles. Tai padeda gydytojams ir tėvams įvertinti ir stebėti vaiko augimą.
KMI apskaičiuojama pagal formulę:
KMI=kūno masė (kg):ūgis (m²)
| KMI | Reikšmė |
| mažiau kaip 18.5 | nepakankamas svoris |
| nuo 18.5 iki 25 | normalus svoris |
| nuo 25 iki 30 | antsvoris |
| nuo 30 ir daugiau | nutukimas |
- Atlikite testą ir sužinosite, ar reikėtų sunerimti dėl mitybos įpročių. Atsakykite TAIP arba NE. Kuo daugiau teigiamų atsakymų, tuo labiau reikėtų sunerimti.
- Ar bandote prievarta pašalinti suvalgytą maistą, nes tiek fiziškai, tiek emociškai jaučiatės nepatogiai?
- Ar nerimaujate, kad nekontroliuojate suvalgomo maisto kiekio?
- Ar per pastaruosius 3 mėn. numetėte ar priaugote daugiau nei 7 kg.?
- Ar laikote savo svorį (ar kūno apimtis) per dideliu, nors aplinkiniai teigia priešingai?
- Ar galėtumėte teigti, kad dominuoja mintys apie maistą?
Kur kreiptis pagalbos. Jei jūsų artimas žmogus pradeda vengti valgymo prie jūsų akių, laikosi labai drastiškų dietų ar atsiranda kitų staigių pokyčių mityboje, kurie akivaizdžiai atsispindi jo išvaizdoje, savijautoje ir emocijose, vertėtų sunerimti. Galima pastebėti dažnus pasišalinimus į tualetą po pavalgymo ar perdėtą sportavimą. Dažnai tokiems žmonėms būna šalta ir jie būna labai daug net keliais sluoksniais rūbų, apsirengę. Jie niekuo nesidomi, visų šalinasi, daug miega arba atvirkščiai būna perdėtai energingi, irzlūs, dažnos nuotaikų kaitos. Pirmiausiai patariama pasikalbėti su sergančiuoju ir jo paklausti apie mitybos pokyčius ir pasiūlyti kreiptis pas šeimos gydytoją, psichologą, psichiatrą ir jį ten palydėti. Nereikėtų bandyti patiems įveikti ligos ar pasitikėti sergančiuoju, kad viskas bus gerai ir jis susitvarkys pats. Kuo trumpiau sergama, tuo geresnė ligos baigti ir atsistatymas. Valgymo sutrikimų gydymas yra kompleksinis ir ilgas. Gydymo procese dalyvauja visa šeima. Būtinas specialistų komandos (šeimos gydytojo, psichiatro, psichoterapeuto, psichologo, dietologo, slaugytojo ir kt.) darbas, stebėsena ir gydymas.
Vilniuje veikia vienintelis Baltijos šalyje valgymų sutrikimų centras, kuriame suteikiama profesionali pagalba sergantiems valgymo sutrikimais. Kreiptis telefonu (8 5) 215 48 81. Ambulatoriškai konsultuojami ir paaugliai, juos konsultuoja vaikų ir paauglių psichiatrė. Paauglių gydymas gali būti tęsiamas vaikų ir paauglių dienos stacionare. Jame teikiamos specializuotos dienos stacionaro paslaugos paaugliams nuo 14-15 m. amžiaus, sergantiems valgymo sutrikimais. Gydymas dienos stacionare vidutiniškai trunka apie 6 savaites. Dienos stacionare teikiamos paslaugos: individuali ir grupinė psichoterapija, gydytojo dietologo bei vaikų ir paauglių psichiatro konsultacijos, psichoedukaciniai užsiėmimai paaugliams ir jų tėvams. Į dienos stacionarą patenkama po pirminės ambulatorinės skyriuje dirbančio vaikų ir paauglių psichiatro konsultacijos: reikalingas siuntimas vaikų ir paauglių psichiatro konsultacijai valgymo sutrikimų centre (tinka siuntimas iš bet kokios specializacijos gydytojų). Dėl vaikų ir paauglių paslaugų valgymo sutrikimų centre registruotis registratūros telefonu: (8 5) 262 59 79.
Taip pat Panevėžio rajono gyventojai nuo 14 iki 29 metų gali kreiptis į Panevėžio rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biure dirbančias jaunimui palankių sveikatos priežiūros paslaugų koordinatores tel. +370 604 43 882 ir +370 604 69 928. Turint klausimų susijusių su sveikata galite parašyti el. p. [email protected]
Valgymo sutrikimų gydymas dažniausiai yra sunkus ir ilgas procesas. Todėl specialistų pagalba yra būtina. Jie padės atrasti nuo ko prasidėjo šie sutrikimai, pasiūlys tik jums tinkamų metodų gydymui. Svarbiausia yra pripažinti sau, kad tai yra problema ir suprasti, kad visada galima kreiptis pagalbos.
Literatūra:
- Daniella Meytin. Nervinė bulimija: literatūros apžvalga. https://medicsciences.com/f/2021/11-30/15.Bulimia-nervosa.pdf (Žiūrėta 2022-10-24)
- Justina Ragauskaitė. Valgymo sutrikimai. Nervinė anoreksija. https://medicsciences.com/f/2021/04-15/15.Eating%20disorder.%20Anorexia%20nervosa.pdf (Žiūrėta 2022-10-28)
- Justina Paluckaitė. Jaunų moterų perfekcionizmo, savęs sudaiktinimo ir rizikos susirgti valgymo sutrikimais ryšys lietuvoje. https://etalpykla.lituanistikadb.lt/object/LT-LDB-0001:J.04~2021~1662656087919/J.04~2021~1662656087919.pdf (Žiūrėta 2022-10-29)
- Milda Musneckytė, Paulina Abraitytė, Tomas Staniulis. Persivalgymo sutrikimas:samprata, palyginimas su kitais valgymo sutrikimais ir gydymo pagrindai. https://sm-hs.eu/wp-content/uploads/2020/09/%E2%99%A52020-SM5.Internetas-5-8.pdf (Žiūrėta 2022-10-28)
Nuotrauka iš https://www.pexels.com/ Autorius Ludovica Dri.
Jaunimui palankių sveikatos priežiūros paslaugų koordinatorės
Deimantė Kirvelienė ir Dovilė Švabinskienė