Paliūniškio pagrindinėje mokykloje balandžio 4 dieną 5, 7, ir 9 klasių mokiniams vyko pirmos pagalbos mokymai „Žaizdos ir jų tvarstymo būdai“, kuriuos vedė visuomenės sveikatos priežiūros specialistė. Pirmos pagalbos mokymai mokykloje vykdomi visoms klasėms, tačiau šiandien vyko šioms. Nepriklausomai nuo amžiaus, visi – vaikai ir suaugę, ištikus nelaimei, turi mokėti padėti nukentėjusiajam.
Žaizda – tai odos, gleivinės, arba organų vientisumo pažeidimas, kuriam būdingas skausmas, kraujavimas ir žiojėjimas. Žaizdos pavojingos, nes per žaizdą į audinius gali patekti infekcija, gali nukraujuoti, gali sutrikti kūno dalies ar organo funkcija. Žaizda tuo pavojingesnė, kuo ji yra arčiau gyvybiškai svarbių organų ar kuo stambesnė kraujagyslė ar nervas yra pažeistas. Kai yra stiprus kraujavimas, pirmiausia stengiamasi jį sustabdyti dedant spaudžiamąjį tvarstį. Jei kraujavimas yra arterinis (kraujas švirkščia), tada galime naudoti turniketą. Specialistė mokinius supažindino su žaizdų tipais ir kokie požymiai jiems būdingi:
- Pjautinės žaizdos. Žaizdų kraštai lygūs, stipriai kraujuoja.
- Kirstinės žaizdos. Gali būti gilios ir stipriai kraujuoti.
- Durtinės žaizdos. Nedidelės, bet gilios. Kali pažeisti gyvybiškai svarbius organus.
- Šautinės žaizdos. Gali turėti vieną arba dvi angas. Tokios žaizdos visada pavojingos.
- Muštinės žaizdos. Būdingos mėlynės.
- Kąstinės žaizdos. Būdinga nelygūs kraštai, įvairi forma. Įkandus nežinomam gyvūnui, kreiptis į gydymo įstaigą dėl skiepų nuo pasiutligės.
- Plėštinės žaizdos. Žaizdos kraštai nelygūs, išdraskyti lopai, gausiai kraujuojančios.
- Tai paviršinės žaizdos, kurioms nebūdingas kraujavimas.
- Mišrios. Tai gali būti keli žalojantys faktoriai – pjautinė-durtinė, kąstinė – plėštinė žaizdos.
Mokiniai buvo mokomi trijų būdų žaizdų tvarstymo: žiedinio, spiralinio ir kryžminio. Tvarstymas sekėsi ne visiems vienodai greitai, bet išmokti pavyko visiems. Įgytos žinios ir įgūdžiai pravers gyvenime.
Stabligė. Stabligės sukėlėjas – tai bakterija Clostridium tetani, kuriai nereikia deguonies ir kuri gamina sporas, atsparias aplinkos veiksniams (karščiui, šalčiui, saulės šviesai), todėl sporos išlieka gyvybingos nuo kelių mėnesių iki kelerių metų. Stabligės sukėlėjai yra labai plačiai paplitę gamtoje. Jie randami įvairiausių gyvūnų, taip pat ir žmogaus žarnyne; su išmatomis patenka į dirvožemį ir jame sporų pavidalu gali išbūti gyvybingi ilgą laiką. Stablige galima užsikrėsti, kai stabligės sukėlėjas ar jo sporos patenka į žaizdą, ypač – į dirvožemiu užterštas gilias durtines žaizdas. Pavojingos yra bet kokios žaizdos. Kartais stabligė pasireiškia po sunkesnio galūnių nušalimo, nuplikinimo. Patekę į gilią žaizdą, stabligės sukėlėjai pradeda gaminti stiprų nuodą, kuris ir sukelia raumenų spazmus. Kūdikiai stabligės vakcina skiepijami kartu su difterijos ir kokliušo ar dar daugiau komponentų turinčiomis vakcinomis. Paaugliai ir suaugusieji stabligės vakcina skiepijami kartu su difterijos vakcina. Vėliau palaikomosios vakcinos dozės suaugusiems rekomenduojamos kas 10 metų. Traumas patyrusiems asmenims, kuriems stabligės vakcina seniai nebuvo skiepyta, ji skiepijama kartu su serumu ar imunoglobulinu nuo stabligės.
Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė
Irena Kuklierytė