Birželio 14 d. gimė Nobelio premijos laureatas, mokslininkas Karlas Landšteineris, sukūręs kraujo grupių sistemą. 2005 m. 58-toje Pasaulio sveikatos asamblėjoje buvo nuspręsta Pasaulinę kraujo donorų dieną minėti kasmet, birželio 14 dieną, taip siekiant atkreipti visuomenės dėmesį į savanoriškos neatlygintinos kraujo donorystės skatinimą.
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) skelbia, kad kiekvienais metais kraujo ir jo komponentų perpylimas padeda išgelbėti milijonus žmonių gyvybių, prailgina pacientų, sergančių sunkiomis ligomis, gyvenimo trukmę ir pagerina jų gyvenimo kokybę. Be kraujo perpylimo nebūtų įmanoma atlikti daug sudėtingų medicininių procedūrų ir chirurginių operacijų. Labai svarbų vaidmenį kraujo donorystė vaidina motinystės apsaugoje siekiant išgelbėti gimdyvių gyvybes ir sveikatą.
Pasaulinės kraujo donorų dienos 20-osios metinės yra puiki proga padėkoti viso pasaulio kraujo donorams už jų gyvybes gelbstinčias donorystės Tai taip pat tinkamas laikas spręsti nuolatinius iššūkius ir paspartinti pažangą link ateities, kurioje saugus kraujo perpylimas yra visuotinai prieinamas. PSO atkreipia dėmesį, dauguma šalių dar nesugeba sukaupti reikalingų saugaus kraujo atsargų, o kraujo tarnybos nuolat susiduria su saugaus ir kokybiško donorų kraujo apsirūpinimo problemomis. PSO akcentuoja, kad apsirūpinti pakankamomis saugaus kraujo atsargomis galima tik iš reguliariai, savanoriškai ir neatlygintinai kraują aukojančių donorų.
Pasaulinės kraujo donoro dienos tikslai:
- padėkoti ir pripažinti milijonus savanoriškų kraujo donorų, prisidėjusių prie milijonų žmonių sveikatos ir gerovės visame pasaulyje;
- pristatyti nacionalinių kraujo programų pasiekimus ir iššūkius bei pasidalinti gerąja patirtimi ir išmoktomis pamokomis;
- pabrėžia nuolatinį nuolatinės neatlygintinos kraujo donorystės poreikį, kad būtų užtikrinta visuotinė galimybė saugiai perpilti kraują;
- skatinti nuolatinės kraujo donorystės kultūrą tarp jaunų žmonių ir plačiosios visuomenės ir didinti kraujo donorų fondo įvairovę bei tvarumą.
Pagrindinis kraujo donorystės principas – jokios žalos donorui ir maksimali nauda ligonio sveikatai. Šiuo principu kraujo donorystėje vadovaujamasi jau daugelį dešimtmečių, nes vienas iš svarbių aspektų neatbaidyti nuo kilnios kraujo donorystės misijos ir kartu skatinti žmones duoti kraujo reguliariai. Lietuvos bei kitų šalių ilgametė patirtis liudija, nuolatinė kraujo donorystė neturi neigiamos įtakos donorų sveikatai. Kraujo davimai stimuliuoja kaulų čiulpų funkciją, mažina kraujo klampumą, eliminuoja geležies perteklių, mažina riziką susirgti širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis. Donorams prieš kraujo davimą ir po jo atliekami tyrimai, vadinasi, duodamas kraujo žmogus nuolat tikrinasi savo sveikatą.
Kas gali tapti kraujo donoru?
- Kraujo donorais gali būti sveiki asmenys nuo 18 iki 65 metų amžiaus;
- Žmogaus kūno masė turi būti ne mažesnė nei 50 kilogramų;
- Visa informacija apie donorą, jo sveikatą, kraujo tyrimo rezultatus yra konfidenciali, viešai neskelbiama ir teikiama tik asmeniškai pačiam donorui, pateikus asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą;
- Donoras bet kuriuo metu turi teisę persigalvoti, atsisakyti arba nutraukti donorystę.
Kaip pasiruošti kraujo donorystei?
- Prieš duodamas kraujo donoras privalo būti pailsėjęs, pavalgęs;
- Dieną prieš duodant kraujo siūloma nevalgyti labai riebaus, aštraus maisto ir būtina gerti daugiau nei įprasta skysčių: mineralinio vandens, sulčių, arbatos. Geriausia tinka negazuoti gėrimai;
- Taip pat bent pora valandų prieš donaciją nereikėtų rūkyti.
Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė
Dovilė Švabinskienė
Naudota informacija:
- https://day.lt/sventes/straipsniai/kraujo_donoro_diena
- https://www.who.int/campaigns/world-blood-donor-day/2024
- https://who.canto.global/v/HOB7GM6FSQ/album/M8C8D?viewIndex=0&referenceTo=&from=fitView&display=fitView
- https://affidea.lt/naujienos-ir-faktai/kraujo-donoryste/
- https://kraujodonoryste.lt/duk/