Psichikos sveikata išskiriama kaip viena esminių žmonių sveikatos sudedamųjųdalių, kuri apibūdinama ir suvokiama kaip geros savijautos būsena, gebėjimas produktyviai ir našiaimokytis, dirbti, įnešti savo indėlį į bendruomenę, suvokti savo sugebėjimus, priimti tinkamussprendimus, esant stresinėms situacijoms.Tačiau, pasak mokslininkų, dėl spartaus technologijųveržimosi į žmonių gyvenimus, nuolat patiriamų stresinių situacijų psichikos sveikata blogėja irpsichikos sveikatos sutrikimų paplitimo dažnis vaikų, paauglių ir jaunimo tarpe didėja.
Naujausias HBSC (2022m.) tyrimas atskleidė prastėjančias tendencijas. Lietuvoje puikiai savo sveikatą įvertino trečdalis (35 proc.) penktokų, o tarp devintokų tokių jau tik kas ketvirtas (25 proc.). Tai rodo, kad populiaciniu mastu Lietuvoje jauni žmonės patiria nemažai sunkumų, jie stokoja vidinių išteklių ir išorinės pagalbos savo psichologinei pusiausvyrai palaikyti. Ypač išryškėjo tai, kad Lietuvos jaunuoliams būdingas vienas prasčiausių tarp Europos šalių
saviveiksmingumas – gebėjimas spręsti savo problemas ir pasiekti tikslų. Tyrimo metu matyti, kad ypač padaugėjo vaikų ir paauglių turinčių psichosomatinių nusiskundimų. Jaunuoliai vis dažniau skundžiasi galvos, nugaros, pilvo skausmais, gerokai padažnėjo nervinės įtampos, irzlumo, prastos nuotaikos, liūdesio, prislėgtumo potyrių.
Dažniausios psichinės sveikatos problemos vaikų ir paauglių tarpe yra emocinės, fizinės, seksualinės traumos, alkoholio ir narkotinių medžiagų vartojimas, mintys apie savižudybę, savęsžalojimas. Psichikos sveikatos problemų turintys vaikai ir paaugliai prasčiau mokosi mokykloje, pasiekia žemesnį išsilavinimo lygį, dažniau turi švietimo, sveikatos ir socialinių problemų, šiose srityse trūksta žinių ir įgūdžių. Vaikų ir paauglių geros psichinės sveikatos palaikymas yra vienas iš pagrindinių visuomenėssveikatos iššūkių. Vaikų ir paauglių psichikos sveikatos gerinimui turi būti taikomas integruotas gydymas, apimantis pedagoginę paramą, psichosocialinę integraciją, psichiatrinį ir psichoterapinį gydymą bei psichikos sveikatos stiprinimą ir prevenciją. Pasaulio Sveikatos Organizacija (PSO) psichikos sveikatos stiprinimą ir prevenciją apibrėžia kaip veiksmus, sukuriančius tokias gyvenimo sąlygas ir aplinką, kuri palaikytų psichinę sveikatą ir leistų pasirinkti ir išlaikyti sveiką gyvenimo būdą.
Krekenavos Mykolo Antanaičio gimnazijoje vaikų ir paauglių psichikos sveikatos stiprinimas ir prevencija vykdoma per neformalų ugdymą ir projektines veiklas. Jau kelerius metus gimnazija teikia paraišką Panevėžio rajono savivaldybei dėl visuomenės sveikatos specialiosios programos projektų rėmimo.Štai ir šiemet gavę lėšųįgyvendinome projektą „Būk sveikas ne tik kūnu, bet ir siela“. Psichikos sveikatos stiprinimo prevencinių veiklų poveikis siejamas su veiklų patrauklumu moksleivių atžvilgiu, todėl mokiniams stengiamės organizuoti kuo įdomesnes, nenuobodžias edukacijas, išvykas, kviečiame patyrusius lektorius, mokiniai dalyvauja dirbtuvėse. Šiemet 1-4 klasių mokiniai dalyvavo edukacijoje „Tapatulio 9 taškų pasakos“. Ši edukacija buvo naudinga tiems, kurie nesusitvarko su savo emocijomis, kurie dažnai patiria liūdesį, nerimą, baimę ir nežino ką su šiais jausmais daryti, kurie nepasitiki savimi ir stringa mokydamiesi raides, skaičius ar naujus dalykus, kuriems patinka padėti sau ir kitiems. Jos metu mokiniai buvo pamokyti ant savo kūno surasti emocijų paleidimo taškus, susipažino su Tapatuliu ir emocijomis, klausėsi trumpų pasakų apie emocijų paleidimo taškus. Šis visame pasaulyje pripažintas EFT metodas (emocijų paleidimo būdas) padeda stiprinti vaikų emocinę sveikatą. Fizinis aktyvumas glaudžiai susijęs su psichinės sveiktos stiprinimu. Pakankamas fizinis aktyvumas mažina riziką susirgti neužkrečiamosiomis ligomis, turi teigiamą įtaką psichinei sveikatai, padeda įveikti stresą, emocinį nuovargį bei mažina depresijos atsiradimo riziką. Edukaciją vedė Ilona Bakšė.Šeštokai lankėsi Kauno A. Žikevičiaus saugaus vaiko mokykloje. Čia jie dalyvavo aktyvioje veikloje „Judesio inovatoriai“. Programos metu atliko fizinio aktyvumo užduotis, kurios skatina teigiamą požiūrį į sveikatos stiprinimą, taikant inovatyvias fizinio aktyvumo priemones, tokias kaip: IMO, Learns kubai, Xbox one konsolė su Kinekt įrenginiu, ISportsWall interaktyvi žaidimų aikštelė. Inovatyvūs užsiėmimai skatina dalyvius įgyti saviraiškos pojūtį, vaizduotę, pasitikėjimą, rinktis aktyvius laisvalaikio praleidimo būdus.Septintos klasės mokiniai dalyvavo emocijų pažinimo dirbtuvėse „Ką daryti kai pyksti?“ Edukacijos metu, žaisdami mokėsi suprasti kaip emocijos veikia kūną, praktiškai išbandė keletą būdų kaip švelniai išreikšti pyktį. Žaidimo metodika leidžiavaikams artimiau bendradarbiauti, gerinti jų tarpusavio bendravimo įgūdžius, ugdyti emocinį intelektą, atrasti savas emocijas ir mokytis su jomis gyventi, kad jie galėtų augti stiprūs ir pasitikintys savimi. Be to per emocines patirtis skatinamas mokinių sąmoningumas ir kūrybiškumas.
Neurologinis ryšys tarp uoslės pojūčio ir emocijų yra itin artimas. Smegenų sritys, atsakingos už uoslę ir emocijas, glaudžiai susijusios ir priklauso viena nuo kitos. Uoslė ir emocijos yra tame pačiame neuronų struktūrų tinkle, vadinamame limbine sistema. Pagrindinė limbinė struktūra, kuri sąveikauja su mūsų uodimo centru, yra migdolas – emocijų vieta smegenyse. Be migdolo mes negalėtume patirti emocinių išgyvenimų, išreikšti savo jausmų, suprasti ir prisiminti emocingų įvykių. Aromatai geba iškelti ir išlaisvinti įstrigusias emocijas, nes juose esančios molekulės vadinamos seskviterpenais, geba praeiti kraujo – smegenų barjerą, padidinti deguonies kiekį limbinėje smegenų dalyje ir tokiu būdu „atrakinti“ pasąmonę ir ląstelinę atmintį, kad galėtume paleisti senas nebenaudingas pasąmonines programas ir pakeisti jas naujomis. O kiekvieno aromato unikali vibracija neša tik jam specifinę informaciją rezonuojančią su skirtingomis emocinėmis būsenomis. IB klasės mokiniams suorganizavome emocijų pažinimo dirbtuves per kvapus. Bendraudami gyvai su sveikatingumo konsultante, aroma praktike MonikaKojelaviče,mokiniai analizavo savo emocinę būklę per kvapus, ieškojo savo kvapų recepto, jį kūrė. Lektorė akcentavo kvapų reikšmę savijautai ir emocinei būklei, nes kvapai padeda sumažinti įtampą, išlaikyti dėmesį, subalansuoti emocijas.
Dešimtokai dalyvavo meno dirbtuvėje „Menas gydo“. Dailės terapija, kaip psichoterapijos forma, kurioje naudojamos įvairios dailės ir kūrybos technikos- efektingas būdas siekiant pagerinti emocinę, psichologinę ir fizinę gerovę. Užsiėmimo metu mokiniai unikaliu būdu galėjo išreikšti jausmus, mintis ir patyrimus, kuriais sunku pasidalyti žodžiais. Su lektore dalijosi savo įžvalgomis apie savo pojūčius, emocinę būseną. Veiklą vedė praktikuojanti dailės terapeutė Vaida Virbalaitė – Šablevičienė.
Galime pasidžiaugti, kad projektas gimnazijoje įgyvendintas sėkmingai.Sieksime ir toliau stiprinti mokinių psichinę ir emocinę sveikatą per projektines veiklas, pasitelkiant ir organizuojant mokiniams kuo įvairesnius ir motyvuojančius užsiėmimus.
Visuomenės sveikatos specialistė Aušra Džiugelytė
Neformaliojo ugdymo organizatorė Lina Kazakaitienė