Lėtinės neinfekcinės ligos šiandien yra vienas didžiausių iššūkių visuomenės sveikatai. Širdies ir kraujagyslių ligos, II tipo cukrinis diabetas, onkologinės bei lėtinės kvėpavimo sistemos ligos lemia didžiausią mirtingumą Lietuvoje ir pasaulyje. Nors šios ligos neretai siejamos su genetika ar neišvengiamais amžiaus pokyčiais, vis daugiau mokslinių tyrimų patvirtina, kad didelę reikšmę jų atsiradimui turi mūsų kasdieniai įpročiai. Vienas svarbiausių jų – mityba.
Sveikatos stiprinimo programos, skirtos lėtinių neinfekcinių ligų ir cukrinio diabeto profilaktikai, metu buvo surengti užsiėmimas, kurį sudarė dvi dalys- paskaita „Mitybos reikšmė lėtinių neinfekcinių ligų atsiradimui bei profilaktikai“ ir praktinis užsiėmimas „Sveikatai palankaus maisto gaminimo principai“. Juose akcentuota, kad tinkamai pasirinktas maistas gali tapti ne tik energijos šaltiniu, bet ir stipria apsauga nuo ligų.
Pirmoje užsiėmimo dalyje buvo aptariama, kaip netinkama mityba prisideda prie ligų vystymosi. Per didelis rafinuotų produktų, cukraus, druskos bei sočiųjų riebalų vartojimas kelia kraujospūdį, didina cholesterolio kiekį, lemia svorio augimą. Tuo tarpu skaidulų, daržovių, vaisių ir ankštinių trūkumas silpnina organizmo apsaugą, skatina uždegiminius procesus. Pasaulio sveikatos organizacija teigia, kad net 80 proc. širdies ligų, insultų ir II tipo diabeto galima išvengti paprasčiausiai keičiant gyvenimo būdą. Įrodyta, jog tokie mitybos modeliai kaip Viduržemio jūros ar DASH dieta žymiai sumažina lėtinių ligų riziką. Šiose mitybos sistemose gausu daržovių, vaisių, viso grūdo produktų, žuvies, alyvuogių aliejaus ir kitų augalinių riebalų, o raudona mėsa, cukrus bei perdirbti gaminiai vartojami itin saikingai.
Vis dėlto vien tik žinoti, kas sveika, nepakanka. Dažnai žmonės sako, kad teorija ne visada lengvai pritaikoma kasdienybėje, ypač kai trūksta idėjų, kaip paruošti sveiką, bet kartu skanų maistą. Todėl antroje užsiėmimo dalyje dalyviai turėjo progą praktiškai išbandyti sveikatai palankaus maisto gaminimo principus. Šis užsiėmimas parodė, kad net paprasčiausi ingredientai, tinkamai parinkti ir suderinti, gali virsti patiekalais, kurie džiugina skonį ir stiprina organizmą.
Praktikos metu buvo gaminami keli sveiki ir paprasti patiekalai. Salotos su burokėliais ir feta – puikus pavyzdys, kaip iš kelių produktų galima sukurti maistingą patiekalą. Virtų burokėlių saldumas dera su lengvai sūria feta, o žalumynai ir sėklos suteikia papildomų vitaminų bei mineralų. Gardinant alyvuogių aliejumi ir citrina, patiekalas tampa ne tik lengvas, bet ir turtingas antioksidantų. Tai idealus pasirinkimas tiek užkandžiui, tiek vakarienei.
Kitas receptas – vafliai su speltos miltais, avižų sėlenomis ir datulėmis. Tai sveikesnė įprastų desertų alternatyva, nes vietoje balto cukraus naudojamos datulės, suteikiančios natūralų saldumą ir daug skaidulų. Speltos miltai ir avižų sėlenos užtikrina lėtesnį angliavandenių pasisavinimą, o kefyras praturtina patiekalą probiotikais. Tokie vafliai gali tapti gardžiais pusryčiais ar užkandžiu.
Avinžirnių užtepėlė su morkomis ir džiovintais pomidorais – dar vienas patiekalas, atskleidžiantis augalinės mitybos naudą. Avinžirniai yra puikus augalinių baltymų šaltinis, o kartu su daržovėmis ir prieskoniais jie virsta sočia ir maistinga užtepėle, kitaip vadinama humusu.. Užbarstytos sezamo sėklos papildo patiekalą kalciu ir sveikaisiais riebalais. Rekomenduojama valgyti su daržovėmis. Dalyviai humusą ragavo su paprikos, agurkų ir cukinijos lazdelėmis.
Galiausiai buvo pristatytas jogurtas su čija sėklomis ir datulėmis. Tai lengvas, gaivus, tačiau maistingas desertas. Čija sėklos išbrinksta ir suteikia malonią tekstūrą, tuo pačiu papildydamos organizmą omega-3 riebalų rūgštimis, baltymais ir mineralais. Jogurtas praturtina žarnyno mikrobiotą naudingomis bakterijomis, o datulės ir vaisiai suteikia natūralaus saldumo.
Šie patiekalai puikiai iliustruoja pagrindinius sveikatai palankaus maisto gaminimo principus – naudoti kuo mažiau perdirbtus ingredientus, rinktis sveikus riebalus, vietoje cukraus naudoti natūralius saldiklius, patiekalus papildyti daržovėmis bei skaidulomis. Be to, visi jie lengvai pagaminami.
Programa dar kartą priminė, jog sveika mityba nėra sudėtinga ar brangi – tai kasdieniai pasirinkimai, kurie ilgainiui tampa mūsų sveikatos investicija. Maži žingsniai, tokie kaip druskos kiekio mažinimas, daržovių gausinimas ar paprastų desertų keitimas sveikesnėmis alternatyvomis, turi didelę reikšmę mūsų savijautai ir gyvenimo kokybei.
Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė
Dovilė Švabinskienė