Užkrečiamųjų ligų prevencija

Spalio 7 d. Smilgiuse ir spalio 9 dieną Tiltagaliuose lankėse lektorė Vida Valantinaitė ir skaitė paskaitas „Užkrečiamųjų ligų prevencija“.

Užkrečiamosios ligos (infekcinės ligos) – tai ligos, kurias sukelia mikroorganizmai: virusai, bakterijos, grybeliai arba parazitai. Šie sukėlėjai gali plisti tarp žmonių arba per gyvūnus, maistą, vandenį ar aplinkos paviršius.Nors šiuolaikinė medicina leidžia veiksmingai kontroliuoti daugelį infekcijų, jų plitimas tebėra didelis iššūkis visuomenės sveikatai. Prevencija, higiena ir vakcinacija išlieka pagrindiniais būdais užkirsti kelią ligų protrūkiams.

Infekcijos perduodamos keliais būdais, priklausomai nuo ligos sukėlėjo ir aplinkos sąlygų:

Oro lašeliniu būdu – per čiaudulį, kosulį, kvėpavimą (pvz., gripas, COVID-19, sloga). Kai kurios infekcijos plinta, kai užsikrėtęs asmuo kalba, kosėja ar čiaudi ir į orą išskiria mažus lašelius, kuriuose yra infekcinių medžiagų. Dėl savo dydžio šie ore esantys lašeliai nuskrieja tik trumpą atstumą (apie metrą) nuo užsikrėtusio asmens, prieš nukrisdami. Ore esančius lašelius gali įkvėpti šalia esantys asmenys. Plisti taip pat galima liečiant nosį ar burną lašeliais užterštomis rankomis;
Kontaktiniu būdu – tiesiogiai arba per užterštus paviršius, rankas (pvz., rinovirusas, norovirusas);
Fekaliniu–oraliniu būdu – kai mikroorganizmai iš išmatų patenka į burną per nešvarias rankas ar užterštą maistą (pvz., rotavirusas, dizenterija, hepatitas A);
Per kraują – naudojant užkrėstas adatas, atliekant kraujo perpylimus ar lytinių santykių metu (pvz., hepatitas B, C);
Per aerozolius – smulkios infekcijos dalelės gali ilgiau išlikti ore (pvz., tuberkuliozė).Kai kurios infekcijos plinta, kai užsikrėtęs asmuo kalba, kvėpuoja, kosėja ar čiaudi, kai į orą išskiria smulkias daleles, kuriose yra infekcinių medžiagų. Jos vadinamos mažų dalelių aerozoliais. Dėl savo mažo dydžio mažų dalelių aerozoliai gali nukeliauti didelius atstumus oro srovėmis ir išlikti ore kelias minutes ar valandas. Šiuos mažų dalelių aerozolius gali įkvėpti kitas asmuo.

Nors kiekviena liga pasižymi savitais požymiais, dauguma infekcijų sukelia šiuos bendrus simptomus:

Karščiavimą;
Slogą, kosulį, gerklės skausmą;
Silpnumą, nuovargį;
Raumenų ir sąnarių skausmus;
Pykinimą, viduriavimą, vėmimą;
Odos pageltimą (hepatitų atveju);
Ilgalaikį kosulį ir svorio kritimą (tuberkuliozė).

Infekcinių ligų gydymas priklauso nuo sukėlėjo tipo:

Virusinės infekcijos – gydomos palaikomuoju būdu (poilsis, skysčiai, temperatūros kontrolė). Kai kuriais atvejais taikomi antivirusiniai vaistai (pvz., gripo ar COVID-19 atvejais).
Bakterinės infekcijos – skiriami antibiotikai (pvz., sinusito, dizenterijos, tuberkuliozės atvejais).
Parazitinės infekcijos – gydomos specifiniais antiparazitiniais preparatais.

Sloga, rinitas ir sinusitas

Sloga, rinitas ir sinusitas yra susiję kvėpavimo takų susirgimai, kuriais rinitas reiškia bendrą nosies gleivinės uždegimą, sloga yra jo simptomas (išskyros, užgulimas), o sinusitas yra rinito komplikacija – prienosinių ančių (sinusų) uždegimas. Galima sakyti, kad sinusitas pasireiškia, kai dėl infekcijos paburksta gleivinė ir dėl to užsikemša sinusų žiotys. Taip gali atsitikti, pavyzdžiui, dėl ūminio ir lėtinio rinito. Užsikimšus sinusų žiotims, sinusuose kaupiasi gleivės. Jos negali pasišalinti, todėl jaučiamas sinusų užsikimšimo jausmas. Šios gleivės yra gera terpė daugintis bakterijoms, o kai pasireiškia bakterinė infekcija – prireikia antibiotikų.

Plitimas: oro lašelinis.

Gydymas:

Jos veiksmingos, saugios ir neturi šalutinio poveikio. Jas galima naudoti net kūdikiams – prekyboje esama modernių inhaliatorių su vaikams pritaikytais antgaliais. Fiziologinio tirpalo inhaliacijas be baimės gali atlikti ir nėščios moterys. Vyresniems vaikams ir suaugusiesiems nereikia naudoti profesionalių inhaliatorių – pakanka dubens su karštu vandeniu, rankšluosčio ant galvos ir kelių lašų eterinio aliejaus (pavyzdžiui, čiobrelių) arba specialios priemonės.
Hipertoniniai jūros druskos tirpalai aerozolio pavidalu. Jie ne sausina, o drėkina gleivinę, suteikdami palengvėjimo pojūtį. Panaudojus jį lengviau išvalyti nosį – nuo skysčio, kuris savaime išteka iš nosies. Todėl nereikia stipriai pūsti, kad nebūtų pažeistos, pavyzdžiui, ausys.
Aspiratoriai, t. y. prietaisą sekretui ištraukti. Vieni gydytojai nemato nieko blogo, kiti įspėja, kad jų negalima naudoti per dažnai. Be abejo, prieš miegą ištraukus išskyras, kūdikiui bus lengviau kvėpuoti, taigi ir išsimiegoti.

Gripas

Gripas yra ūminė virusinė kvėpavimo takų infekcija, sukeliama gripo virusų (A, B ir C genčių), kuri plinta oro lašeliniu būdu, čiaudint ar kosint. Būdingi staigūs simptomai: aukšta temperatūra, galvos, raumenų ir sąnarių skausmai, sausas kosulys ir didelis nuovargis. Gripas gali sukelti pavojingas komplikacijas, tokias kaip plaučių uždegimas, o didžiausia rizika kyla rizikos grupėms (mažiems vaikams, senjorams, nėščiosioms ir lėtinėmis ligomis sergantiems asmenims).

Gripu gali susirgti kiekvienas, tačiau kai kurie asmenys turi didesnę sunkių, su gripu susijusių komplikacijų riziką.

Pagrindinės rizikos grupės yra:

65 m. amžiaus ir vyresni asmenys;
asmenys, sergantys lėtinėmis ligomis (pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių, plaučių ligomis, bronchine astma, metabolinėmis, inkstų ligomis, cukriniu diabetu);
nėščiosios (gripas nėštumo metu gali padidinti priešlaikinio gimdymo ar įgimtos vaisiaus infekcijos riziką);
vaikai iki 5-erių metų amžiaus, ypač jaunesni nei 2 metų;
medicinos įstaigose dirbantys asmenys;
asmenys, gyvenantys socialinės globos ir slaugos įstaigose.

Rizikos grupėms priklausantys asmenys kasmet skiepijami valstybės lėšomis finansuojama sezoninio gripo vakcina.

Gripui būdinga staigi pradžia: pakyla didesnė nei 38C temperatūra, atsiranda stiprus bendro silpnumo jausmas, šaltkrėtis, galvos ir raumenų skausmai („kaulų laužymas“), sausas kosulys. Taip pat gali pasireikšti kiti gripo simptomai, tokie kaip apetito praradimas, vėmimas, viduriavimas. Ūmus ligos periodas trunka 3–7 dienas, sveikimas 7–10 dienų.

COVID-19

COVID-19 yra liga, kurią sukelia virusas, vadinamas sunkaus ūminio respiracinio sindromo koronavirusu 2 (SARS-CoV-2). SARS-CoV-2 yra nauja koronaviruso padermė. Iki 2019 m. gruodžio mėn. jis nebuvo nustatytas žmonėms.

Pagrindiniai COVID-19 simptomai yra šie:

karščiavimas,
kosulys,
bendras silpnumas ar nuovargis,
skonio arba uoslės pokyčiai arba praradimas,
gerklės skausmas,
galvos skausmas,
raumenų skausmai.

Ligos simptomai kiekvienam asmeniui yra labai skirtingi.

Kai kurie COVID-19 sergančių žmonių atvejai yra besimptomiai. Tai reiškia, kad žmonės nejaučia jokių simptomų.

Sunkiais atvejais gali pasireikšti:

pasunkėjęs kvėpavimas arba dusulys,
sumišimas,
skausmas krūtinės srityje.

SARS-CoV-2 virusas plinta nuo žmogaus žmogui pirmiausia per daleles, išsiskiriančias į orą, kai užsikrėtęs asmuo kvėpuoja, ypač kalbėdamas, dainuodamas, šaukdamas, čiaudėdamas, kosėdamas ir pan. Tada šios dalelės gali pasiekti kitus šalia esančius žmones (paprastai iki dviejų metrų atstumu), kurie gali jų įkvėpti.

Nuo vieno užsikrėtusio asmens kitam asmeniui virusas jau gali būti perduodamas likus dviem dienoms iki to, kai užsikrėtusiam asmeniui pasireiškia ligos simptomai. Vidutiniškai vienas užsikrėtęs asmuo gali užkrėsti iki penkių kitų žmonių, jei jie nesiima jokių priemonių, kad išvengtų užsikrėtimo.Paprastai užsikrėtus simptomai pasireiškia po penkių ar šešių dienų. Tačiau jie gali pasireikšti laikotarpiu nuo vienos dienos iki dviejų savaičių.Didesnės dalelės (lašeliai) taip pat gali nusėsti ant paviršių, kuriuos liečia kiti žmonės. Tada šie žmonės virusu gali užsikrėsti nuo rankų – palietę nosį, burną ar akis. Tačiau šiuo būdu užsikrečiama rečiau, nei tuo atveju, kai virusas plinta nuo žmogaus žmogui.

Gydymas:

Antivirusiniai vaistai. Pacientams, kuriems pasireiškia sunkesni koronaviruso simptomai arba yra didesnė sunkios ligos išsivystymo rizika (rizikos grupėse esantiems žmonėms), gali būti skiriamas gydymas antivirusiniu vaistu, kuris stabdo viruso dauginimąsi ląstelėse. Šie vaistai receptiniai, skiriami gydytojo;
Simptominis gydymas lengvos COVID-19 ligos atvejais: skysčių vartojimas, poilsis, vaistai nuo skausmo, pastilės gerklei, nosies plovimas jūros vandeniu, kosulį lengvinantys preparatai ir kt.
Sunkios ligos atvejais pacientas gali būti hospitalizuojamas, gydymas skiriamas pagal būklę, gali būti taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija, deguonies terapija ir kt.

Tuberkuliozė

TB sukelia bakterijos (Mycobacteriumtuberculosis) ir dažniausiai pažeidžia plaučius. TB plinta per orą, kai plaučių tuberkulioze sergantys žmonės kosėja, čiaudi ar spjaudosi. Žmogus turi įkvėpti tik keletą mikrobų, kad užsikrėstų. Kasmet tuberkulioze (TB) suserga 10 mln. Nepaisant to, kad liga yra išvengiama ir išgydoma, kiekvienais metais nuo tuberkuliozės miršta 1,5 milijono žmonių, o tai yra didžiausias infekcinis žudikas pasaulyje.

Apskaičiuota, kad maždaug ketvirtadalis pasaulio gyventojų buvo užsikrėtę tuberkuliozės bakterijomis, tačiau dauguma žmonių tuberkulioze nesusirgs, o kai kurie išgydys šią infekciją. Tie, kurie yra užsikrėtę, bet (dar) neserga, negali jos perduoti. Žmonėms, užsikrėtusiems tuberkuliozės bakterijomis, rizika susirgti tuberkulioze yra 5–10 proc. Didesnę riziką susirgti turi tie, kurių imuninė sistema susilpnėjusi, pavyzdžiui, sergantys ŽIV, sergantys netinkama mityba ar diabetu arba vartojantys tabaką.

Yra išskiriamos dvi tuberkuliozės infekcijos formos:

Latentinė (neaktyvi). Sergantys asmenys neužkrečia kitų ir nejaučia jokių simptomų, tačiau jų organizme esančios mikobakterijos, susilpnėjus imunitetui, gali pereiti į aktyvią tuberkuliozę. Latentinė tuberkuliozė gydoma 3–6 mėnesius prieštuberkulioziniais vaistais. Latentinė tuberkuliozės infekcija yra gydoma vienu antituberkulioziniu vaistu 6–9 mėnesius arba 3 mėnesius dviem preparatais.
Atvira (aktyvi) – tuberkuliozė kaip liga. Šios formos TBC dažniausiai pažeidžia plaučius, retesniais atvejais tuberkuliozės bakterija plinta krauju, limfa po visą organizmą: į nervų sistemą, virškinamąjį traktą, šlapimo ar reprodukcinę sistemą, kaulus ir sąnarius, akis ar odą. Aktyvią tuberkuliozę būtina gydyti – 6–9 ar net 12–18 mėnesių, priklausomai nuo ligos formos, bakterijų atsparumo vaistams, paciento amžiaus ir bendros sveikatos būklės. Nutraukus gydymo kursą per anksti, gali išsivystyti vaistams atsparios tuberkuliozės forma. Negydoma liga gali pasibaigti mirtimi.

Rotavirusas

Rotavirusinė infekcija arba rotavirusinis enteritas – tai rotavirusų sukelta žarnyno infekcija. Rotavirusinis enteritas pasireiškianti vėmimu, karščiavimu, viduriavimu, bendra organizmo intoksikacija. Dažniausiai rotavirusų sukelta infekcija serga jaunesni nei 5 metų amžiaus vaikai. Tačiau gali sirgti ir senyvo amžiaus žmonės, suaugę asmenys, kurių nusilpusi imuninė sistema. Simptomai: vėmimas, viduriavimas, dehidratacija.

Rotavirusais užsikrečiama per burną, nuo nešvarių rankų, per įvairius daiktus, kuriuos vaikai deda į burną. Taip pat galima užsikrėsti ir nuo maisto, jei jis buvo gamintas virusais užterštomis rankomis. Dažniausiai tai maistas, kuris vartojamas be papildomo apdorojimo šiluma, pavyzdžiui, sumuštiniai, mišrainės. Vaikų kolektyvuose vaikai dažniausiai užsikrečia vienas nuo kito, o suaugusieji paprastai užsikrečia šeimose nuo mažų vaikų.

Pirmieji ligos simptomai pasireiškia per pirmas dvi paras nuo užsikrėtimo, atsiranda karščiavimas, pykinimas, vėmimas iki 3-4 kartų per parą, vėliau – viduriavimas. Viduriuojama dažnai, kartais iki 20 kartų per dieną, išmatos tampa vandeningos, vargina pilvo skausmai. Vaikams gali pasireikšti viršutinių kvėpavimo takų infekcijos požymiai, karščiavimas, kuris gali svyruoti nuo nežymaus iki labai aukšto. Viduriuojant ir vemiant netenkama daug vandens ir druskų, todėl sutrinka elektrolitų balansas. Sunki dehidratacija gali būti labai pavojinga kūdikiams ir mažiems vaikams.

Skiepai yra veiksmingiausia priemonė, ypač kūdikiams, siekiant išvengti sunkių ligos simptomų.Rotaviruso vakcina yra saugi ir veiksminga, ją galima skiepyti per burną.Vaikai skiepijami nuo 2 mėnesių amžiaus. Priklausomai nuo vakcinos tipo, reikalingos 2 arba 3 dozės, kurias reikia kartoti kas mėnesį.

Higienos priemonės

Dažnas rankų plovimas: Būtina dažnai ir kruopščiai plauti rankas muilu, ypač po sauskelnių keitimo, tualeto naudojimo, prieš valgį ir po grįžimo iš lauko.
Paviršių dezinfekcija: Svarbu reguliariai dezinfekuoti paviršius, žaislus ir kitus daiktus, su kuriais vaikai liečiasi, nes virusas gali ilgai išgyventi ant paviršių.
Saugus maistas ir vanduo: Vengti užteršto maisto ir vandens.
Nenaudoti antibiotikų. Antibiotikai yra neveiksmingi prieš virusus, todėl rotaviruso gydymui jų vartoti negalima.
Saugoti nuo dehidratacijos. Jei vis dėlto susergate, svarbu gerti daug skysčių, ypač vandens, sultinio ar elektrolitų tirpalų.
Vengti saldžių gėrimų. Vengti saldžių gėrimų, pavyzdžiui, sulčių ir gazuotų gėrimų, nes jie gali sustiprinti viduriavimą.

Norovirusas

Norovirusinė infekcija (Norwalk veiksnio sukelta infekcija) – tai ūminė žarnyno infekcija (gastroenteritas), sukelianti skrandžio ar žarnyno uždegimą. Labai užkrečiamas virusas, sukeliantis „žarnyno gripą“. Slaptasis periodas po užsikrėtimo Norovirusine infekcija trunka nuo 12 iki 48 valandų, vidutiniškai apie 33 valandas. Liga pasireiškia ūmiu vėmimu, pilvo skausmais, gausiu vandeningu viduriavimu. Vaikai vemia dažniau nei suaugusieji. Gali kamuoti bendras silpnumas, galvos, raumenų skausmai, neaukšta temperatūra. Staigus kūno skysčių netekimas (dehidratacija) yra dažniausia ligos komplikacija. Dažniausiai simptomai praeina po 24–60 valandų. Galima ir besimptomė ligos forma – apie 30 proc. užsikrėtusių nejaučia jokių simptomų.

Norovirusas yra atsparus aplinkos veiksnių poveikiui, detergentams, taip pat šalčiui, norovirusai išlieka gyvybingi kaitinant iki 60 ºC temperatūros, neišdžiūva, ilgai išgyvena rūgščioje terpėje. Vakcinos nuo norovirusinės infekcijos nėra, todėl svarbiausia profilaktikos priemonė yra tinkama higiena. Kuo dažniau bus plaunamos rankos, tuo mažesnė rizika užsikrėsti. Jeigu susirgo šeimos narys, norint apsisaugoti reikės dezinfekuoti ir paviršius namuose, ypač dažnai dezinfekuoti tualetą, vonios kambarį. Ligonis turi būti izoliuotas atskirame kambaryje, naudoti atskirą rankšluostį, patalynę, indus. Šie daiktai laikomi ir tvarkomi atskirai nuo kitų šeimos narių naudojamų daiktų. Ligonio kambarys ir bendro naudojimo patalpos turi būti valomos drėgnu būdu 2 kartus per dieną, dažnai vėdinamos. Naudojamas karštas vanduo ir buitinės valymo arba dezinfekuojančios valymo priemonės. Patalynė skalbiama karštesniame nei 60 ºC temperatūros vandenyje. Ligonio daiktai plaunami karštame muilo-sodos tirpale, skalaujami karštu vandeniu. Paviršių valymas, dezinfekcija būtina ir vaikų ugdymo, socialinės globos įstaigose, ligoninėse.

Dizenterija

Dizenterija yra virškinimo trakto liga . Ji sukelia stiprų viduriavimą su krauju arba gleivėmis. Yra du pagrindiniai dizenterijos tipai:

Amebinė dizenterija (amebiozė): Parazitas Entamoebahistolytica ( E. histolytica ) yra viena iš pagrindinių amebinės dizenterijos priežasčių. Kiti parazitai, sukeliantys amebinę dizenteriją, yra Balantidium coli ( B. coli) ir strongiloidozė.
Bakterinė dizenterija: Kai kurios iš labiausiai paplitusių bakterijų, sukeliančių bakterinę dizenteriją, yra Shigella , Salmonella , Campylobacter ir Escherichia coli ( E. coli ). Bakterinė dizenterija yra labiausiai paplitęs dizenterijos tipas.

Lengvi amebinės dizenterijos simptomai gali būti šie:

Viduriavimas
Aukšta temperatūra
Pykinimas ir vėmimas
Svorio kritimas
Skrandžio sutrikimas
Retais atvejais parazitas gali persikelti į kitas kūno vietas ir sukelti abscesą.

Bakterinės dizenterijos simptomai gali būti šie:

Viduriavimas su krauju ar gleivėmis
Aukšta temperatūra
Pykinimas ir vėmimas
Skausmingi skrandžio spazmai ( pilvo skausmas).

Hepatitai

Virusinis hepatitas – tai grupė užkrečiamųjų ligų, kurios sukelia kepenų uždegimą. Yra penki pagrindiniai hepatito virusų tipai: A, B, C, D ir E. Kiekvienas iš jų skiriasi perdavimo būdu, poveikiu žmogaus organizmui, gydymo galimybėmis bei prevencijos priemonėmis.

Hepatitas A (HAV) dažniausiai perduodamas per užterštą maistą ar vandenį, dažniausiai sukelia ūmią ligą, bet nepereina į lėtinę formą.
Hepatitas B (HBV) – perduodamas per kraują, lytinius santykius ar iš motinos naujagimiui; gali tapti lėtiniu ir sukelti cirozę bei kepenų vėžį.
Hepatitas C (HCV) daugiausia perduodamas per kraują (pvz., per nesterilius švirkštus), o lėtinės infekcijos atvejais yra viena pagrindinių kepenų transplantacijos priežasčių pasaulyje.
Hepatitas D (HDV) pasireiškia tik kartu su HBV infekcija ir gali sukelti sunkesnę ligos eigą.
Hepatitas E (HEV) – perduodamas per užterštą vandenį, dažniau pasitaiko besivystančiose šalyse.

Simptomai

Nuovargis ir silpnumas;
Karščiavimas;
Apetito stoka, pykinimas ir vėmimas;
Pilvo skausmas, ypač dešinėje pašonėje;
Odos ir akių pageltimas (gelta);
Tamsus šlapimas;
Odos niežulys;
Kai kuriais atvejais gali būti besimptomė.

Diagnozė: Diagnozuojama atliekant kraujo tyrimus, ypač kepenų fermentų tyrimus.

Gydymas: Gydymas priklauso nuo hepatito tipo. Pavyzdžiui, lėtinio hepatito C ir B atveju gali būti skiriami antivirusiniai vaistai, o ūminis hepatitas dažnai praeina savaime ar reikalauja palaikomojo gydymo.

Profilaktika

Skiepai: Yra skiepų nuo hepatito A ir B.
Higienos laikymasis: ypač svarbu laikytis higienos, ypač patariama plauti rankas, kad išvengtumėte hepatito A.
Saugūs lytiniai santykiai: svarbu praktikuoti saugius lytinius santykius, kad išvengtumėte hepatito B ir C.
Nenaudoti bendrų reikmenų: Svarbu nenaudoti bendrų dantų šepetėlių, skutimosi mašinėlių ar manikiūro įrankių.

Užkrečiamosios ligos yra vis dar paplitusios visame pasaulyje, tačiau tinkamai taikant profilaktikos priemones jų galima išvengti.

Plauti rankas su muilu ir vandeniu.

Plauti bent 20 sekundžių.
Po tualeto, prieš valgį, po kosėjimo ar čiaudėjimo.
Jei nėra vandens – naudoti dezinfekcinį skystį (≥60 % alkoholio).

Laikytis kvėpavimo higienos.

Kosint ar čiaudint prisidengti burną ir nosį servetėle arba sulenkta alkūne.
Servetėlę išmesti iš karto po naudojimo.
Vengti liesti veidą neplautomis rankomis.

Dėvėti kaukę epidemijų metu.

Kaukė padeda sumažinti gripo ir COVID-19 plitimą.
Keisti kas kelias valandas arba kai sudrėksta.

Vengti artimo kontakto su sergančiais žmonėmis.

Laikytis bent 1–2 metrų atstumo.
Neiti į darbą ar mokyklą, jei yra ligos simptomų.

Skiepytis pagal nacionalinį skiepų kalendorių.

Skiepai apsaugo nuo gripo, COVID-19, hepatitų, tuberkuliozės, rotaviruso.

Laikytis aplinkos higienos.

Vėdinti patalpas 2–3 kartus per dieną.
Dezinfekuoti durų rankenas, telefonus, stalus.
Laikyti švarą namuose, darbe, mokykloje.

Laikytis maisto ir vandens higienos.

Gerti tik švarų ar virintą vandenį.
Plauti vaisius ir daržoves prieš valgymą.
Maistą gerai termiškai apdoroti.
Nelaikyti žalių ir virtų produktų kartu.

Stiprinti imuninę sistemą.

Miegoti 7–9 val. per parą.
Vartoti pakankamai vaisių, daržovių, vandens.
Vengti streso, alkoholio, rūkymo.

Būti socialiai atsakingam.

Pajutus simptomus – likti namuose.
Laikytis izoliacijos, jei nurodyta gydytojo.
Neplatinti klaidingos informacijos apie ligas.

Saugotis kelionių metu.

Pasiskiepyti prieš keliones į užsienį.
Naudoti repelentus nuo vabzdžių.
Nevalgyti gatvės maisto ir negerti nevirinto vandens.

Naudota informacija:

Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė

Dovilė Švabinskienė

Ieškoti

Kategorijos

Archyvas

Puslapiai