Rugsėjo 23 d. Ėriškiuose ir Daukniūnuose prasidėjo sveikatos stiprinimo programa, skirta širdies ir kraujagyslių ligų bei cukrinio diabeto profilaktikai. Pirmojo susitikimo metu – individualus pokalbis su kiekvienu Sveikatos stiprinimo programos, skirtos širdies ir kraujagyslių ligų bei cukrinio diabeto profilaktikai. Dalyviai buvo sveriami, matuojami ir supažindinami su visa programa.

Sveikatos stiprinimo programa, skirta širdies ir kraujagyslių ligų bei cukrinio diabeto profilaktikai (toliau – Programa), vykdoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2020 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. V-776 „Dėl Sveikatos stiprinimo programos, skirtos širdies ir kraujagyslių ligų bei cukrinio diabeto profilaktikai, organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Tvarkos aprašas).

Programos tikslas – integruojant pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigų bei savivaldybių visuomenės sveikatos biurų vykdomą sveikatinimo veiklą efektyviau stiprinti gyventojų sveikatą, motyvuoti juos gyventi sveikiau, supažindinti su širdies ir kraujagyslių ligų bei cukrinio diabeto rizikos veiksniais, sveikos gyvensenos principais, išmokyti keisti gyvenseną, valdyti stresą, pasirinkti sveikatai palankią mitybą bei fizinį aktyvumą ir taip sumažinti širdies bei kraujagyslių ligų ir cukrinio diabeto riziką.

Programa taikoma suaugusiems asmenims, kuriems nustatyta širdies ir kraujagyslių ligų ir cukrinio diabeto rizika, arba savanoriškai besikreipiantiems dėl dalyvavimo Programoje.

Daugiau informacijos apie Programą galima rasti Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro interneto svetainėje. Pasirinkę rubriką  „Sveikatos stiprinimo programa, skirta ŠKL ir CD“ arba apsilankydami adresu:
http://www.smlpc.lt/lt/neinfekciniu_ligu_profilaktika/sveikatos_stiprinimo_programa_skir ta_skl_ir_cd_profilaktikai/

Rugsėjo 30 d. Ėriškiuose ir Daukniūnuose vyko dar vienas sveikatos stiprinimo programos, skirtos širdies ir kraujagyslių ligų bei cukrinio diabeto profilaktikai, užsiėmimas. Šį kartą paskaitą „Mitybos reikšmė lėtinių neinfekcinių ligų atsiradimui bei profilaktikai“ ir praktinį užsiėmimą „Sveikatai palankaus maisto gaminimo principai“, vedė gydytoja R.Petereit ir dr. G. Šabajevienė.

• Pirmoje užsiėmimo dalyje buvo aptariama, kaip netinkama mityba prisideda prie ligų vystymosi. Per didelis rafinuotų produktų, cukraus, druskos bei sočiųjų riebalų vartojimas kelia kraujospūdį, didina cholesterolio kiekį, lemia svorio augimą. Tuo tarpu skaidulų, daržovių, vaisių ir ankštinių trūkumas silpnina organizmo apsaugą, skatina uždegiminius procesus. Pasaulio sveikatos organizacija teigia, kad net 80 proc. širdies ligų, insultų ir II tipo diabeto galima išvengti paprasčiausiai keičiant gyvenimo būdą. Įrodyta, jog tokie mitybos modeliai kaip Viduržemio jūros ar DASH dieta žymiai sumažina lėtinių ligų riziką. Šiose mitybos sistemose gausu daržovių, vaisių, viso grūdo produktų, žuvies, alyvuogių aliejaus ir kitų augalinių riebalų, o raudona mėsa, cukrus bei perdirbti gaminiai vartojami itin saikingai.
• Praktikos metu buvo gaminami keli sveiki ir paprasti patiekalai. Salotos su burokėliais ir feta – puikus pavyzdys, kaip iš kelių produktų galima sukurti maistingą patiekalą. Virtų burokėlių saldumas dera su lengvai sūria feta, o žalumynai ir sėklos suteikia papildomų vitaminų bei mineralų. Gardinant alyvuogių aliejumi ir citrina, patiekalas tampa ne tik lengvas, bet ir turtingas antioksidantų. Tai idealus pasirinkimas tiek užkandžiui, tiek vakarienei. Kitas receptas – vafliai su speltos miltais, avižų sėlenomis ir datulėmis. Tai sveikesnė įprastų desertų alternatyva, nes vietoje balto cukraus naudojamos datulės, suteikiančios natūralų saldumą ir daug skaidulų. Avinžirnių užtepėlė su morkomis ir džiovintais pomidorais – dar vienas patiekalas, atskleidžiantis augalinės mitybos naudą. Avinžirniai yra puikus augalinių baltymų šaltinis, o kartu su daržovėmis ir prieskoniais jie virsta sočia ir maistinga užtepėle, kitaip vadinama humusu. Galiausiai buvo pristatytas jogurtas su čija sėklomis ir datulėmis. Tai lengvas, gaivus, tačiau maistingas desertas. Čija sėklos išbrinksta ir suteikia malonią tekstūrą, tuo pačiu papildydamos organizmą omega-3 riebalų rūgštimis, baltymais ir mineralais. Jogurtas praturtina žarnyno mikrobiotą naudingomis bakterijomis, o datulės ir vaisiai suteikia natūralaus saldumo. Programa dar kartą priminė, jog sveika mityba nėra sudėtinga ar brangi – tai kasdieniai pasirinkimai, kurie ilgainiui tampa mūsų sveikatos investicija. Maži žingsniai, tokie kaip druskos kiekio mažinimas, daržovių gausinimas ar paprastų desertų keitimas sveikesnėmis alternatyvomis, turi didelę reikšmę mūsų savijautai ir gyvenimo kokybei.

Spalio 21 d. Ėriškių ir Daukniūnų bendruomenėse lankėsi psichologė Goda Maksimyčevaitė ir skaitė paskaitas „Streso reikšmė širdies ir kraujagyslių ligų ir cukrinio diabeto atsiradimui. Streso valdymas“.

Šiomis dienomis daugelis žmonių gyvena nuolatiniame skubėjime – darbas, šeima, technologijos, informacijos srautas. Visa tai sukuria nuolatinį įtampos foną, kuris vadinamas chronišku stresu. Nors trumpalaikis stresas gali būti netgi naudingas – padeda susikaupti, išspręsti problemas ar apsiginti pavojingose situacijose – ilgalaikis stresas turi priešingą poveikį. Jis tyliai ardo organizmą iš vidaus, skatindamas daugelio ligų, tarp jų ir širdies bei kraujagyslių ligų (ŠKL) bei cukrinio diabeto (CD), atsiradimą.Stresas yra neišvengiama gyvenimo dalis, tačiau jo valdymas – būtina sąlyga gerai sveikatai. Trumpalaikis stresas gali būti naudingas, bet chroniškas stresas virsta tiksinčia bomba, paveikiančia širdį, kraujagysles, cukraus apykaitą, imuninę sistemą ir net emocinę pusiausvyrą.

Rūpindamiesi psichologine sveikata, mes kartu rūpinamės ir fizine. Todėl svarbu stabtelėti, įsiklausyti į save ir ieškoti būdų sumažinti įtampą kasdienybėje – kad stresas netaptų liga.

Spalio 7, 14 ir 23 d. Ėriškiuose ir Daukniūnuose vyko teoriniai – praktiniai užsiėmimai „Sveikatinamojo fizinio aktyvumo reikšmė širdies ir kraujagyslių ligų ir cukrinio diabeto profilaktikai“. Užsiėmimus vedė kinezitarapeutas Olegas lukminas.

• Užsiėmimų metu ŠKL programos dalyviai sužinojo apie: fizinio aktyvumo reikšmę širdies ir kraujagyslių ligų ir cukrinio diabeto profilaktikai, susipažino su  PSO ir Lietuvos fizinio aktyvumo rekomendacijomis, fizinio aktyvumo galimybėmis darbe, laisvalaikiu bei vykstant iš vienos vietos į kitą.Praktinių užsiėmimų metu dalyviai sportavo, buvo mokomi teisingos fizinių pratimų technikos. Jiems buvo skirtos užduotys namams, pvz., daryti mankštas, kas dieną vaikščioti su žingsniamačiu ir vesti fizinio aktyvumo dienoraštį.

Spalio 27 d. Ėriškiuose ir Daukniūnuose lankėsi kardiologas Rokas Šerpytis. Jis skaitė paskaitą „Širdies ir kraujagyslių ligų, cukrinio diabeto rizikos veiksniai ir jų profilaktika, sveikatos rodiklių supratimas“.

Paskaitos metu dalyviai sužinojo sveikos širdies „receptą“,  pagrindinius širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnius ir jų įtaka sveikatai. Pagrindiniai širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniai yra rūkymas, padidėjęs arterinis kraujo spaudimas, padidėjusi cholesterolio koncentracija kraujyje, netaisyklinga mityba bei mažas fizinis aktyvumas. Kiti rizikos veiksniai, turintys įtakos širdies ir kraujagyslių ligoms vystytis, yra antsvoris, nutukimas, cukrinis diabetas, piktnaudžiavimas alkoholiu ir psichinis bei socialinis stresas.Didžiausia bėda yra ta, jog širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniai retai kada sukelia ryškius simptomus ir nors jų nejaučiame, daro negrįžtamą žalą mūsų kraujagyslėms. Žmogus įpranta su jais gyventi, kol vieną dieną miokardo infarktas ar insultas, atrodo, užgriūna visiškai netikėtai ir jauną žmogų.

PATARIMAI, KAIP GERINTI SAVO ŠIRDIES BŪKLĘ:

Rūkymo, alkoholio, narkotikų ar kitų kenksmingų medžiagų atsisakymas. Tai pat geriausias sprendimas, jei siekiate pagerinti savo širdies būklę. Jeigu žengti šį žingsnį itin sunku ir reikia patarimo, visada galite kreiptis į vaistininką ar savo šeimos gydytoją.

Streso mažinimas. Streso metu organizme vykstantys pokyčiai pablogina koronarinę kraujotaką, sąlygoja trombų formavimąsi ar aterosklerotinės plokštelės plyšimą. Ūmus stresas tampa miokardo infarkto, stenokardijos priepuolio, hipertoninės krizės ar prieširdžių virpėjimo priežastimi. Mus kasdien lydinti įtampa, nuolatinis skubėjimas, nemokėjimas džiaugtis tuo, kas pasiekta, – pagrindinės koronarinės širdies, hipertoninės ligos, širdies ritmo sutrikimų priežastys.

Fizinio aktyvumo didinimas. Judėjimas padeda reguliuoti arterinį kraujospūdį, treniruoja ir stiprina širdies raumenį, didina koronarinių arterijų spindį. Kuo geresnis asmens fizinis pajėgumas, tuo lengviau širdžiai išstumti reikiamą kiekį kraujo.

Subalansuota mityba. Šiandienos pasaulyje pilna perdirbtų maisto produktų, kurie nepakankamai aprūpina žmogaus organizmą maistinėmis medžiagomis. Žmonėms, kurių cholesterolio kiekis didelis, didesnė ir širdies ligų rizika. Sveika mityba yra vienas iš esminių dalykų padedančių sumažinti cholesterolio kiekį kraujyje ir taip apsaugoti širdį. Norint sumažinti cholesterolio kiekį bei širdies ligų rizika reikia vartoti maisto produktus, kuriuose yra mažai sočiųjų riebalų, cholesterolio ir transriebiųjų rūgščių.

Spalio 30 d.  vyko paskutinis sveikatos stiprinimo programos, skirtos širdies ir kraujagyslių ligų bei cukrinio diabeto profilaktikai užsiėmimas. Kurio metu dalyviai buvo sveriami kūno analizės svarstyklėmis, matuojamas kraujo spaudimas ir liemens apimtis.

Dalyviai pildė anketas, kurias išanalizavus matyti, kad daugeliui dalyvių sumažėjo kūno masės indeksas, liemens apimtis. Paskaitas ir užsiėmimus lankė 261 dalyvis.Programą baigė 29 dalyviai, t.y. lankė 80 proc. užsiėmimų. Iš jų  22 dalyviams sumažėjo kūno masės indeksas, 22-sumažėjo liemens apimtis, 18-sumažėjo arterinis kraujo spaudimas, 20- padidėjo fizinis aktyvumas, 14- padidėjo daržovių ir vaisių vartojimas, 12-sumažėjo druskos, riebaus maisto ir saldaus maisto vartojimas, 17- pagerėjo savijauta.

Visi labai džiaugėsi dalyvavę ir prašė daugiau tokių veiklų ir užsiėmimų. Programa buvo finansuojama iš Panevėžio rajono savivaldybės sveikatos rėmimo specialiosios programos ir Panevėžio rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro lėšomis.

 

Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistės
Dovilė Švabinskienė ir Aušra Rešimavičienė