Gruodžio 1-oji – Pasaulinė AIDS diena, minima daugelyje pasaulio šalių, taip pat ir Lietuvoje. Šios dienos tikslas – atkreipti visuomenės dėmesį į ŽIV/AIDS keliamą grėsmę ir skleisti kuo platesnę informaciją apie šią vis dar aktualią pandemiją. Šių metų Pasaulinės AIDS dienos tema – „Įveikime iššūkius keisdami požiūrį į AIDS“. Ji pabrėžia būtinybę iš esmės peržiūrėti ir stiprinti ŽIV/AIDS prevencijos bei kontrolės politiką. Nuo 1981 metų, kai buvo užregistruotas pirmasis šios ligos atvejis, vis dar nėra vaistų, galinčių visiškai išgydyti AIDS. 2024 m. Lietuvoje nustatyti 196 nauji ŽIV infekcijos atvejai ir diagnozuotas 21 AIDS atvejis. Sergančiųjų ir viruso nešiotojų skaičius šalyje kasmet auga, todėl itin svarbu rūpintis brangiausiu žmogaus turtu – gyvybe ir aktyviai prisidėti prie prevencijos.

Minint Pasaulinę AIDS dieną, Krekenavos M. Antanaičio gimnazijos 10b klasės mokiniai dalyvavo informacinėje-edukacinėje viktorinoje „AIDS – geriau žinoti!“. Šios veiklos tikslas – plėsti mokinių žinias apie ŽIV ir AIDS, skatinti sąmoningumą, atsakomybę bei saugesnį elgesį. Renginio metu mokiniams buvo pristatyta ŽIV viruso atsiradimo istorija, pagrindiniai užsikrėtimo būdai ir mitai, vis dar gaubiantys šią ligą. Dalyviai ne tik klausėsi informacijos, bet ir aktyviai įsitraukė į viktoriną – atsakinėjo į pateiktus klausimus, analizavo situacijas ir tikrino savo žinias. Viktorinos metu mokiniai sužinojo, kuo skiriasi ŽIV nuo AIDS, kokios yra veiksmingiausios apsaugos priemonės, kada ir kodėl svarbu atlikti ŽIV testą. Taip pat aptarėme šios dienos simbolį – raudoną kaspinėlį, segamą norint pagerbti nuo AIDS mirusius žmones bei parodyti solidarumą su gyvenančiais su ŽIV. Užsiėmimas buvo ne tik naudinga edukacija, bet ir puiki galimybė dar kartą priminti, kad žinios ir sąmoningumas yra vienas svarbiausių ginklų kovoje su šia liga.

ŽIV – tai žmogaus imunodeficito virusas.  Infekcijos šaltinis – ŽIV užsikrėtęs žmogus. Didžiausia ŽIV koncentracija randama kraujyje, makšties išskyrose, spermoje, motinos piene. ŽIV užsikrečiama tiesiogiai per kraują, per gleivines ar pažeistą odą, patekus ŽIV užkrėstų organizmo skysčių. Seilėse, šlapime, ašarose, prakaite ŽIV koncentracija yra nedidelė, todėl nekelia užsikrėtimo pavojaus. Virusui imlūs visi žmonės. Specifinės imunoprofilaktikos priemonių nėra – vakcina dar tik kuriama.

ŽIV plitimo būdai:

1. Lytinių santykių metu. ŽIV gali plisti per visų rūšių lytinius santykius: heteroseksualius ar homoseksualius, oralinius ir analinius, jeigu vienas iš partnerių yra užsikrėtęs.
2. Per kraują (parenterinis): dalijantis užkrėstais švirkštais ar adatomis (pvz., vartojant narkotikus), perpilant kraują, atliekant invazines procedūras nesteriliais įrankiais .
3. ŽIV užsikrėtusi motina gali užkrėsti savo vaiką (perinatalinis, vertikalus ŽIV perdavimo būdas) nėštumo, gimdymo metu arba žindant.

ŽIV neužsikrečiama oro lašeliniu būdu, naudojantis tuo pačiu tualetu, baseinu, indais ar per vabzdžių (pvz., uodų, erkių) įkandimus. ŽIV neperduodamas per kasdienius, socialinius kontaktus, pvz. rankos paspaudimą sveikinantis ar apsikabinant.

AIDS – tai įgytas imunodeficito sindromas. Tai paskutinė ir sunkiausia ŽIV infekcijos stadija, kai virusas taip stipriai pažeidžia žmogaus imuninę sistemą, kad ji nebegali apsiginti nuo įvairių infekcijų ir ligų. Ne kiekvienas ŽIV nešiotojas serga AIDS. Jei žmogus vartoja gydymą ir prižiūri sveikatą, jis gali niekada nepasiekti AIDS stadijos. AIDS pasireiškia tada, kai imunitetas tampa labai silpnas ir atsiranda vadinamosios oportunistinės infekcijos – ligos, kuriomis paprastai sveiki žmonės neserga.

Siekiant apsisaugoti nuo per lytinius santykius plintančio ŽIV, visada ir visų rūšių lytinių santykių metu rekomenduojama naudoti prezervatyvą. Taip pat svarbu turėti pastovų lytinį partnerį. Jei sergama kokia nors kita lytiškai plintančia infekcija (LPI), būtina ją išgydyti, nes sergant kita LPI, padidėja rizika užsikrėsti ŽIV. Rekomenduojama nesinaudoti kitų panaudotais (nesteriliais) švirkštais ar adatomis, manikiūro, pedikiūro, tatuiruočių darymo ar kitais instrumentais. Naudoti asmenines apsaugos priemones ir vengti mikrotraumų darbo metu, atliekant invazines procedūras, kai yra kontaktas su paciento biologiniais skysčiais. Reguliariai tikrintis dėl ŽIV, ypač jei yra rizikos veiksnių.

Svarbiausia žinoti, kad ŽIV tai ne nuosprendis, jį galima valdyti, o nuoseklus ir tinkamas vaistų vartojimas gali žymiai sulėtinti ligos progresavimą, užkirsti kelią rimtoms komplikacijoms, tokioms kaip AIDS, ir užtikrinti gerą savijautą bei išlaikyti darbingumą. Be to, tinkamas gydymas ne tik gerina paciento gyvenimo kokybę, bet ir sumažina užsikrėtimo riziką aplinkiniams, nes gali žymiai sumažinti viruso kiekį kraujyje.

Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė

Aušra Džiugelytė