Paauglystė – tai gyvenimo etapas, kai formuojasi asmenybė, vertybės ir elgesio modeliai. Šiuo laikotarpiu jauni žmonės dažnai susiduria su spaudimu iš aplinkos, smalsumu ir noru pritapti prie bendraamžių, todėl neretai kyla rizika išbandyti žalingus įpročius. Tarp pavojingiausių ir dažniausiai pasitaikančių žalingų įpročių paauglystėje yra rūkymas, alkoholio vartojimas bei narkotinių medžiagų bandymas. Nors šie įpročiai gali atrodyti kaip „nekaltas pabandymas“, jų poveikis jaunam organizmui yra ypač žalingas.

Sausio 16 d. Panevėžio r. Upytės Antano Belazaro pagrindinės mokyklos 5 klasėje vyko teorinė pamoka „Renkamės sveikatą be žalingų įpročių“. Pamokos metu buvo aptariami žalingi įpročiai, su kuriais gali susidurti mokiniai, tokie kaip rūkymas, alkoholio vartojimas ir narkotinių medžiagų vartojimas. Diskusijos metu mokiniai dalijosi savo mintimis apie tai, kaip šie įpročiai veikia fizinę sveikatą – silpnina organizmą, mažina ištvermę, sukelia nuovargį ir gali lemti rimtas ligas. Taip pat buvo kalbama apie neigiamą poveikį psichinei sveikatai: emocijų svyravimus, nerimą, priklausomybės riziką ir sumažėjusią savivertę. Pamokos metu akcentuota, kad didelę įtaką žalingų įpročių atsiradimui daro draugų spaudimas ir aplinka, todėl itin svarbu mokėti pasakyti „ne“ ir rinktis sąmoningus, sveikatai palankius sprendimus.

Kodėl paaugliai pradeda vartoti žalingas medžiagas?

Žalingų įpročių atsiradimą dažniausiai lemia:

• Noras pritapti prie bendraamžių ir neatsilikti nuo draugų;
• Smalsumas ir klaidingas įsitikinimas, kad „vienas kartas nepakenks“;
• Stresas, emociniai sunkumai ar problemos šeimoje;
• Informacijos trūkumas apie realias pasekmes sveikatai.

Kokios pasekmės gresia?

Rūkymas, alkoholis ir narkotinės medžiagos ypač pavojingos augančiam organizmui:

• Fizinei sveikatai – pažeidžiami plaučiai, kepenys, nervų sistema, silpnėja imunitetas;
• Psichinei sveikatai – didėja nerimo, depresijos ir priklausomybės rizika;
• Mokymuisi ir ateičiai – blogėja mokymosi rezultatai, kyla elgesio problemų, mažėja galimybės siekti tikslų.

Kaip paauglys gali padėti sau?

Kiekvienas jaunas žmogus gali imtis veiksmų, kad apsaugotų savo sveikatą:

• Sąmoningai vertinti savo pasirinkimus ir jų pasekmes;
• Drąsiai atsisakyti, jei siūlomos žalingos medžiagos;
• Ieškoti palaikymo iš tėvų, mokytojų ar mokyklos specialistų;
• Rinktis aktyvias, sveikas veiklas, kurios padeda sumažinti stresą;
• Tikėti savimi ir suprasti, kad sveikas pasirinkimas yra stiprybės, o ne silpnumo ženklas.

Prevencinės pamokos mokyklose atlieka labai svarbų vaidmenį, padėdamos mokiniams suprasti žalingų įpročių grėsmes ir ugdyti atsakomybę už savo sveikatą. Ankstyvas švietimas, atviras pokalbis ir palaikanti aplinka padeda paaugliams priimti teisingus sprendimus ir kurti sveiką ateitį.

Sveikas protas – stipresnis už žalingus įpročius.

Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Gabija Gildaitė