Europos epilepsijos diena, kasmet minima antrąjį vasario pirmadienį (2026 m. – vasario 9 d.), yra viena svarbiausių datų neurologijos kalendoriuje. Tai nėra tik simbolinis minėjimas; tai tarptautinė platforma, kurią koordinuoja Tarptautinis epilepsijos biuras (IBE) ir Tarptautinė lyga prieš epilepsiją (ILAE). Pagrindinis šios dienos tikslas – sutelkti vyriausybių, sveikatos apsaugos institucijų ir visuomenės dėmesį į tai, kad epilepsija nėra tik medicininė diagnozė. Tai kompleksinis socialinis reiškinys, paliečiantis milijonus gyvenimų. 2026-aisiais ši diena ypač akcentuoja Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) 10 metų veiksmų plano pažangą, siekiant, kad kokybiškas gydymas būtų prieinamas kiekvienam, nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos.

Epilepsija-tai lėtinis galvos smegenų sutrikimas, pasireiškiantis polinkiu į pasikartojančius, savaiminius priepuolius. Smegenys susideda iš milijardų neuronų, kurie tarpusavyje bendrauja siųsdami silpnus elektros impulsus. Kai šių impulsų srautas sutrinka ir didelė grupė neuronų vienu metu pradeda siųsti perteklinius, sinchroniškus signalus, įvyksta „elektrinė audra“ – epilepsijos priepuolis.

Svarbu pabrėžti, kad epilepsija nėra viena liga. Tai simptomų rinkinys, kurį gali sukelti šimtai priežasčių: nuo genetinių mutacijų, kurios lemia jonų kanalų sutrikimus smegenų ląstelėse, iki struktūrinių pakitimų, atsiradusių dėl galvos traumų, auglių, insulto ar perinatalinių pažeidimų (deguonies trūkumo gimstant).

Vienas didžiausių visuomenės mitų – kad epilepsija visada reiškiasi krentant ant žemės ir trūkčiojant. Iš tikrųjų simptomai priklauso nuo to, kurioje smegenų srityje kyla iškrova:

• Generalizuoti priepuoliai: Apima abu smegenų pusrutulius. Tai gali būti žinomi toniniai-kloniniai traukuliai, bet taip pat ir absansai (ypač būdingi vaikams), kai žmogus tiesiog kelioms sekundėms „atsijungia“, nereaguoja į aplinką, žvelgia į vieną tašką, o vėliau net neprisimena pertraukos.
• Židininiai priepuoliai: Prasideda specifinėje smegenų vietoje. Jie gali sukelti keistus pojūčius (deja vu jausmą, nepaaiškinamą kvapą ar skonį), nevalingus vienos galūnės judesius arba sudėtingus automatizmus (pvz., beprasmį drabužių čiupinėjimą ar lūpų čepsėjimą), kurių metu sąmonė būna aptemusi.

2026-aisiais epilepsijos gydymas nebėra vien tik metodas taikant vaistus.

• Farmakoterapija: Šiandien naudojama daugiau nei 30 skirtingų antiepilepsinių vaistų. Naujausios kartos preparatai yra itin selektyvūs, pasižymintys mažesniu poveikiu kepenims ir kognityvinėms funkcijoms. Apie 70 proc. pacientų pasiekia visišką remisiją (gyvena be priepuolių) vartodami vaistus.
• Ketogeninė dieta: Tai griežtai mediciniškai prižiūrima riebalų dieta, kuri pakeičia smegenų metabolizmą ir tampa išsigelbėjimu vaikams bei suaugusiems, kuriems vaistai yra neveiksmingi.
• Neurochirurgija ir technologijos: Jei vaistai nepadeda, 2026 m. taikoma lazerinė abliacija-per mažą skylutę kaukolėje lazeriu sunaikinamas ligos židinys. Taip pat sėkmingai naudojami VNS (klajoklio nervo stimuliatoriai) ir RNS (reaguojančios neurostimuliacijos) aparatai, kurie veikia kaip „smegenų širdies stimuliatoriai“ – užfiksuoja artėjantį priepuolį ir jį numalšina elektros impulsu.

Pasaulyje epilepsija serga daugiau nei 50 milijonų žmonių. Tai viena dažniausių neurologinių ligų pasaulyje. Tačiau egzistuoja milžiniškas „gydymo atotrūkis“: mažas pajamas gaunančiose šalyse iki 75 proc. sergančiųjų negauna jokio gydymo, nors pigiausi vaistai kainuoja vos kelis eurus per metus.

Lietuvoje, sergančiųjų skaičius siekia apie 26 000. Nors prieinamumas prie moderniausių vaistų ir operacijų (atliekamų Kauno ir Vilniaus klinikose) yra geras, didžiausia problema išlieka socialinė stigma. Darbdaviai vis dar baiminasi priimti sergančiuosius, o visuomenėje trūksta bazinių žinių apie tai, kaip suteikti pirmąją pagalbą.

2026 m. Europos epilepsijos diena primena, kad medicina padarė savo darbą-galime ligą diagnozuoti ir kontroliuoti. Dabar eilė visuomenei: suprasti, priimti ir nebijoti. Epilepsija neturi apibrėžti žmogaus galimybių ribų.

Naudota informacija:

1. https://www.ilae.org.
2. https://ibe-epilepsy.org
3. https://www.who.int/news-room/fact-sheets/detail/epilepsy
4. https://epi-care.eu.
5. http://www.epileptologija.lt

Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė

Dovilė Švabinskienė