Visi norime gyventi ir būti sveiki. Tačiau žmogus dažnai nežino, kur tą sveikatą padėti, kam ji reikalinga, arba turi jos daug ir ją iššvaisto, nevertina. O susirgęs žmogus, turintis nedaug sveikatos, stengiasi pasveikti, kabinasi į gyvenimą ir tampa laimingesnis, pozityvesnis, nuoširdesnis bei geriau save realizuoja. Norint būti sveikam, verta pradėti nuo dėkingumo tėvams, nes tai taip pat veikia imunitetą. Pyktis su artimaisiais, aplinkiniais kelia didelį stresą, o jis labai greitai silpnina imunitetą. Todėl nereikėtų pyktis, apkalbėti, meluoti ar kurti intrigų.
Gamta mums padeda per stichijas – orą, vandenį, žemę ir ugnį. Nuo jų švarumo ir mūsų dermės priklauso sveikata. Ugnis suteikia energijos ir aktyvumo, vanduo ramina ir atkuria emocinę pusiausvyrą, oras skaidrina mintis ir gerina kvėpavimą, o žemė stabilizuoja ir stiprina kūno pojūtį. Kiekviena stichija palaiko skirtingus fiziologinius ir psichologinius procesus. Ugnis žadina veiklumą, vanduo mažina stresą, oras suteikia lengvumo, o žemė grąžina tvirtumą. Kartu jos padeda palaikyti vidinę harmoniją ir gerą savijautą. Gamtoje viskas subalansuota, net augalo augimo ciklas panašus į žmogaus. Reikia jausti dėkingumą gamtai už tai, ką turime ir prisiminti, kad kai mes iškvepiame, kažkas kitas įkvepia – tai vadinama fotosinteze. Kvėpuoti sąmoningai, neskubant, taip pat yra imuniteto dalis. Svarbu ir tai, kokias mintis „iškvepiame“ – geras ar blogas. Mokslininkai apskaičiavo, kad žmogų per dieną aplanko apie 72 tūkstančius minčių ir jei dauguma jų neigiamos, sunku tikėtis geros savijautos.
Medžiai yra mūsų natūralūs plaučiai, net jų šaknų vaizdas primena plaučių struktūrą. Norint sustiprėti, labai naudinga nuvažiuoti į mišką – eglyną, pušyną, kadagyną, ypač žiemą ir tiesiog pavaikščioti. Senieji gydytojai sakydavo: „pavaikščiok po mišką ir įgausi sveikatos“. Vaikščiodami kvėpuojame fitoncidais, kurie pasižymi antimikrobinėmis savybėmis, terpenais, kurie ramina nervų sistemą ir mažina streso hormonų lygį, neigiamais oro jonais, kurie gerina kvėpavimą ir bendrą savijautą. O kur dar eteriniai aliejai ir kitos nematomos medžiagos, kurių pilna miško ore.
Sveikata susideda iš dvasinės, mentalinės-psichinės ir fizinės sveikatos. Tai ne tik ligų nebuvimas. Socialinis gyvenimas per darbą, mokslus, būrelius ar kitas bendruomenės – taip pat turi įtakos. Jei rūpinsimės tik fiziniu kūnu, o viduje jausime tuštumą, mintys bus sunkios, tai ir širdyje kažko trūks. Reikia harmonizuoti visą žmogų. Sveikatintis reikia kompleksiškai, nes ne visiems tinka tie patys būdai. Kai žmogus jaučia malonumą veikloje, nėra prievartos, jis automatiškai jaučiasi geriau. Vieniems tinka meditacijos, kitiems – maldos, gongų terapija, aromaterapija ir kitos veiklos. Svarbu pasirinkti tai, kas artima. Galima rinktis užsiėmimus salėje su kitais, galima ir vienatvėje miške, prie upės ar namuose – svarbiausia, kad būtų malonu ir lengva.
Labai svarbus sveikatai maistas, judėjimas, miegas, bendravimas šeimoje ir su draugais, laisvalaikio leidimas. Kai viskas subalansuota, žmogus turi gerą sveikatą, stiprų imunitetą, švarias mintis ir ramybę. Sveika mityba labai svarbi, net svarbesnė už vaistažoles, nes maistą valgome kasdien. „Maistas turi būti vaistas, o vaistas turi būti maistas“, – sakydavo senoliai. Svarbu, kaip augalai užauginti ir surinkti – savos rankos ir švari vieta suteikia kitą energetiką.
Judėjimas atneša didžiulę naudą. Galima rinktis mankštą, jogą, vaikščiojimą, šokius, komandinius žaidimus, treniruoklius. Svarbu neužmiršti taisyklingos laikysenos ir kvėpavimo, nes susikūprinus užspaudžiami organai ir blogėja jų veikla ir kvėpavimas. Prof. A. Skurvydas rekomenduoja suaugusiems judėti 300 minučių per savaitę, vaikams 1–4 metų – 300 minučių per dieną, 5–17 metų – 420 minučių per savaitę. Krūvį verta paskirstyti tarp jėgos ir pusiausvyros – tempimo pratimų. „Bet koks judėjimas yra geriau nei sėdėjimas“, – sako profesorius.
Gyvenimas savo ritmu ir miegas – sudėtingos temos, ypač auginant mažus vaikus. Tuo metu gyvenama vaikų ritmu. Kai jie paauga, galima grįžti į savo ritmą. Prieš miegą verta sumažinti ekranų naudojimą, leisti nervų sistemai nurimti. Reguliarumas, tyla, tamsa ir lėtas kvėpavimas padeda kūnui pasiruošti poilsiui. Suaugusiam dažniausiai pakanka 7–9 valandų miego, vaikams – 9–12 valandų, o užmigti geriausiai tarp 22-23 val., nes tai atitinka natūralų biologinį ciklą.
Labai svarbu kokia aplinka supa – pozityvi ar įtempta. Žmogus sudarytas iš fizinio, psichinio, dvasinio ir mentalinio sluoksnių, todėl po darbų svarbu „nusinulinti“, pabūti su savimi, pailsėti. Tam puikiai tinka gamta. Namai dažnai yra ta pati rutina, todėl atsigauti padeda tyla, ramybė ir buvimas gamtoje. Nebūkite pernelyg rimti – neužmirškite pažaisti su vaikais, pasijuokti, pasidžiaugti, pažiūrėti komediją su artimaisiais, draugais yra labai sveika. Pernelyg didelis rimtumas ir atsakomybių našta tolina nuo sveikatos.
Į gyvenimą žiūrėkite paprasčiau. Nereikia visko dezinfekuoti – suvalgyti obuolį ar slyvą nuo žemės, atsigerti vandens iš šaltinio gali būti naudinga imunitetui. Tapome pernelyg sterilūs, o tai mažina atsparumą. Iš to kyla ir atsparumas antibiotikams. Mūsų žarnynui, atsakingui už imunitetą, labai reikia natūralių probiotikų ir prebiotikų. Probiotikai gaunami iš rauginto maisto, o prebiotikai – iš skaidulų, kurių yra daržovėse, vaisiuose, ankštiniuose, grūduose, sėklose ir šaknyse.
Užklupus ligai, pirmiausiai gydykimės žolelių arbatomis – liepų, aviečių, šalavijų, šalpusnių ir kitomis. Jas geriausia gerti 30 minučių – 1 valandą prieš valgį arba 1 valandą po valgio. Įdėkite į pravėsusią arbatą medaus. Poveikį duoda arbata geriama tokiais kiekiais – 5–6 puodeliai per dieną veikia kaip vaistas, 2 puodeliai – tiesiog atsigėrimui, o 3–4 – sveikatinimui. Taip pat verta sumažinti maiste glitimo ir pridėtinio cukraus, vartoti kartumynus – kietį, pelyną, sukatžolę. Sergant, kelias dienas geriau nevartoti pieno produktų, išskyrus raugintus, nes jie skatina gleivių gamybą, o peršalus, jie apsunkina atsikosėjimą.
Vaikų ir jaunimo sveikatos priežiūros specialistė Deimantė Kirvelienė
Parengta pagal vaistininko, žolininko ir lektoriaus dr. M. Lasinsko informaciją