Paragripas – tai ūminė virusinė kvėpavimo takų infekcija, kurią sukelia paragripo virusai. Greitieji testai gripo ar Covid-19 paragripo nerodo. Jis nustatomas remiantis simptomais ir/ar virusologiniais ir serologiniais tyrimais gydymo įstaigoje. Vakcinos prieš paragripą nėra. Nors pavadinimas asocijuojasi su gripu, tai nėra tas pats virusas. Paragripas nesukelia staigaus ir didelio silpnumo, kaulų laužymo kaip gripas, nėra ir staigios pradžios. Pirmieji ligos simptomai pasireiškia po 3-4 dienų nuo užsikrėtimo, o retesniais atvejais gali ir po 7 dienų. Paragripo virusai dažniausiai cirkuliuoja rudenį ir vėlyvą pavasarį.
Infekcijos šaltinis – sergantis žmogus, taigi virusas perduodamas oro lašiniu būdu. Todėl prevencija yra grindžiama asmens higiena, imuninės sistemos stiprinimu ir kontakto su sergančiaisiais vengimu. Persirgus susidaro trumpalaikis ir viruso tipui specifinis imunitetas.
Liga pažeidžia viršutinius kvėpavimo takus: vargina sloga, gali sukelti laringitą – balso stygų uždegimą, užkimimą, sausą, „lojantį“ kosulį, ypač varginantį naktimis, oro trūkumą, ryklės užpakalinės sienelės paraudimą. Liga paprastai trunka apie savaitę. Dažnai vaikams nuo 6 mėnesių iki 3 metų pasireiškia krupo sindromas, kuriam būdingas lojantis kosulys ir pasunkėjęs kvėpavimas, dusulys.
Dažniausios paragripo komplikacijos – bakterinės infekcijos: plaučių uždegimas, rečiau – ausų uždegimas, sinusitas. Pavojingiausia krupo komplikacija vaikams – kvėpavimo sutrikimas ir deguonies trūkumas. Prasidėjus bakterinei komplikacijai yra skiriami antibiotikai, antibakteriniais vaistai. Sergant paragripu laikykitės lovos režimo, neikite į darbus, ugdymo įstaigas, kad neužkrėsti kitų ir išvengti komplikacijų.
Paragripas gydomas mažinant ligos sukeltus simptomus:
- mažiname temperatūrą esančią virš 38,4°C arba šiek tiek žemesnę, jei ji sukelia papildomų šalutinių simptomų;
- rekomenduojame atlikti kvėpavimo takus drėkinančias inhaliacijas;
- malšiname slogos simptomus;
- malšiname gerklės skausmą, kosulį;
- gerkite daug skysčių, karštų arbatų;
- gydymas tyla.
Sergant paragripu ir kitomis virusų sukeltomis ligomis svarbi tinkama mityba. Dienos racione turėtų būti daug lengvai virškinamų augalinės kilmės produktų – vaisių ir daržovių, raugintų pieno produktų, naminio sultinio, sriubų, troškinių, košių. Venkite kavos šokolado, mėtų ir citrusinių vaisių, nes gali skatinti refliuksą ir dirginti viršutinius kvėpavimo takus, gerklę. Labai vertingas yra gydantis miegas.
Malšinant gerklės skausmą atkreipkite dėmesį, kad ne visos čiulpiamos priemonės gydo. Kai kurios iš jų gali trumpam numalšinti skausmą, tačiau gali dar labiau išdžiovinti gerklę. O sergant, reikia gerklę drėkinti. Tam tinka priemonės, kurių sudėtyje yra hialurono rūgšties. Ji sukuria apsauginę plėvelę ant gleivinės, sulaiko drėgmę ir skatina audinių atsinaujinimą. Panašiai veikia islandinė kerpena, kuri padengia gerklę raminančiu sluoksniu ir mažina dirginimą. Labai gerai drėkina kvėpavimo takus kompresorinis inhaliatorius (nebuilaizeris). Į jį reikia tik įpilti mineralinio vandens be angliarūgštės. Kambario temperatūros garas sudrėkina balso stygas, skystina gleives ir padeda joms pasišalinti. Inhaliacijas rekomenduojama daryti 2–3 kartus per dieną po 10–15 minučių.
Gydymas tyla. Tai pagrindinis vaistas jūsų balso stygoms. Stenkitės, kad vaikas kuo mažiau verktų, kalbėtų, rėkautų. Suaugę, norėdami patausoti balso stygas, ima kalbėti pašnibždomis. Tai dar blogiau, nei kalbėti balsu. Šnibždant balso stygos dar labiau įsitempia ir oras pro jas tada veržiasi didele jėga. Tai sukelia dar didesnę įtampą nei įprastas kalbėjimas. Geriau tada jei reikia, kalbėti „tuščiu“ balsu, ramiai, neskubant.
Stenkitės ir nekrenkšti, nes krenkštimas yra tarsi mechaninis balso stygų „daužymas“ viena į kitą, kas tik didina uždegimą. Jei jaučiate, kad gerklėje kažkas stringa, yra sausa, geriau atsigerkite vandens, šiltų gėrimų.
Sergant peršalimo ligomis, arbatoms galite rinktis:
Nasturtę turi natūralių antibiotinių savybių, kurios naikina kai kuriuos ligų sukėlėjus ir nepažeidžia žarnyno mikrofloros. Šis augalas yra naudojamas kaip gydomoji priemonė kvėpavimo takų (bronchitui, sinusitui ir pan.) ligoms gydyti, nes padeda pasišalinti gleivėms.
Čiobreliai lengvina atsikosėjimą, todėl patariama gerti sergant peršalimo ligomis, bronchine astma, kosuliu, laringitu. Čiobrelių arbatos nuoviru galima skalauti burną, gerklę, nes augalas pasižymi dezinfekuojančiomis, raminančiomis, skausmą mažinančiomis savybėmis.
Medetka pasižymi antiseptinėmis, spazmolitinėmis, raminamosiomis, uždegimus slopinamosiomis savybėmis. Medetkų arbata labai tinka, kai tik atsiranda peršalimo pavojus. Ji veiksminga ir jau sergant – greičiau sveikstama. Medetkų žiedų užpilu rekomenduojama skalauti burnos gleivinę sergant angina, laringitu, stomatitu, gingivitu ir kt.
Raudonėlis naikina mikrobus, gydo uždegimus, malšina skausmą. Raudonėlių žolės dedama į prakaitą varančias ir kosulį lengvinančias arbatas. Toks užpilas skatina bronchų sekreciją, tinka skalauti nuo gingivito, anginos ir kt. viršutinių kvėpavimo takų ligų.
Šalavijas padeda nuo kosulio, bronchito, lengvina atsikosėjimą, varo šlapimą. Šalavijų nuoviras rekomenduojamas atsiradus burnos gleivinės ir gerklės uždegimams. Tokiu atveju užpilu skalaujama burna, gerklė.
Žemuogių lapų ir uogų arbata geriama sergant angina, peršalimo ligomis, mažina temperatūrą. Užpilu skalaujama burna ir gerklė, esant gleivinės uždegimui ar iš burnos sklinda nelabai malonus kvapas.
Aviečių lapų ir ūglių arbatoje yra salicilo rūgšties, todėl labai tinka nuo peršalimo. Tai pirmas vaistas nuo įvairių peršalimo ligų: slogos, bronchito, gripo. Arbata labai veiksminga karščiuojant, nes skatina prakaitavimą ir mažina kūno temperatūrą.
Liepžiedžių arbata yra natūrali, švelnaus skonio priemonė nuo peršalimo, pasižyminti prakaitavimą skatinančiomis, temperatūrą mažinančiomis ir raminamosiomis savybėmis. Geriama sergant gripu, bronchitu, mažina gerklės skausmą.
Vaikų ir jaunimo sveikatos priežiūros specialistė Deimantė Kirvelienė
Naudota literatūra:
https://www.cdc.gov/parainfluenza/about/index.html
https://www.chop.edu/conditions-diseases/human-parainfluenza-viruses-hpivs
https://medlineplus.gov/ency/article/001370.htm
https://www.adele.lt/interviu-apie-vaistazoles/
Budnikas, K. Obelevičius. Vaistažolės. Tradicinis vartojimas, arbatų ir kitokių ištraukų gaminimas