Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) pirmus 6 mėnesius rekomenduoja išskirtinai žindymą krūtimi, o primaitinimą kartu su žindymu – iki 2 metų ir ilgiau. Per pirmąsias vaiko 1000 gyvenimo dienų mityba vaidina esminį vaidmenį visuose biologiniuose procesuose. Subalansuota mityba yra itin svarbi, ir bet kokie pokyčiai – perteklius, per mažai maisto ar vienpusiška mityba – gali turėti ilgalaikes pasekmes. Į tas 1000 dienų įeina ir nėštumo periodas, taigi ir mamos mityba turi didelę reikšmę vaiko augimui, vystymuisi ir imunitetui. Gera pradžia padeda pamatus visam žmogaus gyvenimui.
Žarnyno mikrobiota formuojasi nuo gimimo ir priklauso nuo daugelio veiksnių: gimdymo būdo (natūralus ar Cezario operacija), žindymo praktikos, mitybos, vartotų antibiotikų. Žarnyno mikrobiota turi įtakos smegenų vystymuisi, augimui ir imunitetui. Valgymas turi įtakos vaikų ir tėvų tarpusavio ryšio stiprinimui. Todėl valgant šalia neturi būti nei telefonų, nei televizorių, nei kitokių pašalinių veiklų. Valgymas jau yra veikla, ir ši tradicija susitelkti tik į valgymą turi būti įvedama nuo pat gimimo. Nereikia lakstyti paskui vaiką su šaukštu, kad jis suvalgytų dar vieną kasniuką. Tinkamas maitinimas ir valgymo įgūdžių formavimas yra tolimesnės vaiko sveikatos bei visos šeimos gyvenimo kokybės pagrindas.
Valgymas – sudėtingas procesas, kuriam reikia ne tik virškinimo organų ir nervų sistemos darnaus darbo, bet ir tėvų pagalbos. Valgymo procesas turi būti malonus, neturi tapti bausme. Prie stalo neturime sėsti susipykę ar susierzinę. Vaikai valgo tik tada, kai jaučiasi gerai. Mums atrodo, kad valgymas savaime suprantamas dalykas, kaip ir vaikščiojimas, tačiau mažam kūdikiui tai didelis gyvenimo įvykis – ragauti ir nuryti maistą. Jo virškinimo ir imuninėms sistemoms tai visiškai nauja, nepažįstama ir sudėtinga. Todėl natūralu, kad vaiko organizmas gali į tai sureaguoti: atsirasti trumpalaikis bėrimas, pilvuko skausmai ar pakitusios spalvos išmatos.
Vaiko valgymo sutrikimai gali būti ir liga, ir kitų ligų išraiška ar pasekmė. Todėl reikėtų į vaiką žiūrėti kaip į visumą, o ne kaip į atskiras dalis – pilvą, žarnyną ir pan. Dažniausiai tėvai skundžiasi, kad vaikas per mažai valgo, per daug valgo arba yra išrankus valgytojas. Vaiko maitinimas ar savarankiškas valgymas apima ne tik patį valgymo procesą ir virškinimą, bet ir maisto paruošimą, serviravimą, taip pat jo ir jį prižiūrinčių asmenų tarpusavio santykius bei pozityvų bendravimą. Saldainiai ar sausainiai neturi būti dovana ar paskatinimas – tai formuoja klaidingą supratimą apie maistą. Neturi būti ir konfliktų dėl maisto, nes tai sukuria vaikui neigiamas asociacijas ir emocijas.
Vaikas su maistu turi gauti visas būtinas maistines medžiagas, vitaminus, mineralus ir pan. Maistas labai svarbus ne tik harmoningam augimui, bet ir imunitetui. Susilpnėjus imunitetui dėl netinkamos mitybos, kyla didesnė rizika sirgti virusinėmis ir bakterinėmis ligomis, organizmas neturi resursų atsistatyti tarp ligų, tinkamai sureaguoti į sukėlėjus. Tinkamai veikianti imuninė sistema geba atpažinti ir atskirti nekenksmingus mikrobus, sudarančius žarnyno mikrobiotą, ar maisto sudėtines dalis nuo žalingų virusų ir bakterijų.
Mažo vaiko imuninė sistema yra nebrandi, t. y. dar nesusipažinusi su supančia aplinka ir nežinanti, kas yra gerai, o kas – ne. Turi susiformuoti vadinamoji imuninė tolerancija. Jei įtariate, kad vaikas į tam tikrą maistą netinkamai reaguoja ir tikitės, kad „išaugs“, – to reikėtų vengti ir pasitarti su gydytoju, kad neišprovokuotumėte autoimuninių ligų, uždegiminių žarnyno ligų ar alergijų. Tokiais atvejais imunitetas tarsi „susipainioja“ – kas yra geras, o kas blogas. Vaikai su sutrikusia žarnyno mikrobiota labai dažnai serga, ypač darželiniame amžiuje. Todėl pirmieji mėnesiai labai svarbūs imuninės sistemos tolerancijos vystymuisi.
Ligas sukelia ne virusai ir bakterijos – sirgdamas organizmas per imuninę sistemą atsako į grėsmę. Ligos sunkumą lemia tai, kaip mūsų imunitetas bendrauja su mikrobiota. 70 proc. žmogaus imuninių ląstelių yra susijusios su virškinimo traktu, t. y. žarnynu. Ne tik kvėpavimo sistema ar oda yra svarbūs – pati imuninė sistema bręsta žarnyne. Kai maistas patenka į virškinamąjį traktą, jis per gleivinę kontaktuoja su žarnynu, sąveikauja ir aktyvuoja imunines ląsteles. Imuninė sistema per toleranciją atpažįsta, ar produktas naudingas ir reikalingas, ar žalingas. Dažnai tėvai pastebi gleives vaiko išmatose – tai gali būti žarnyno sudirgimas, tarsi žarnyno sloga. Jei nėra kitų simptomų, o tik gleivės, tai gali būti adaptacijos dalis ir ne visais atvejais reiškia ligą. Nereikėtų taikyti dietų mamai, jei ji žindo, ar griežtų dietų vaikui, jei jis primaitinamas.
Vaikų ir jaunimo sveikatos priežiūros specialistė Deimantė Kirvelienė