Viena pavojingiausių odos būklių žiemą yra nušalimai. Tai odos audinių pažeidimas dėl žemos temperatūros, sukeliantis kraujagyslių spazmus, dėl kurių sutrinka audinių mityba. Nušalimai gali būti paviršiniai, kai pažeidžiama tik oda, arba gilūs, kai pažeidžiami ir po oda esantys audiniai (minkštieji audiniai, raumenys ir kt.). Audinių pažeidimo apimtis priklauso nuo daugelio veiksnių: aplinkos temperatūros, drėgmės, vėjo stiprumo, šaltyje praleisto laiko, dėvimos aprangos ir kitų sąlygų. Dažniausiai nušąla tokios kūno vietos kaip skruostai, nosis, ausys, smakras, rankų ir kojų pirštai. Nušalimų prevencija apima tinkamą aprangą (drabužių sluoksniavimą, kumštines pirštines), nuolatinį judėjimą, kaloringesnio maisto vartojimą ir šiltų skysčių gėrimą. Taip pat svarbu vengti alkoholio, nerūkyti šaltyje, saugoti atviras kūno vietas ir stebėti organizmo siunčiamus signalus, tokius kaip drebulys ar sumažėjęs galūnių jautrumas. Nušalusias kūno vietas galima išsaugoti tik laiku suteikus pirmąją pagalbą.

Šaltuoju metų laiku kyla ne tik nušalimų ar susižalojimų paslydus pavojus, bet ir didesnė nudegimų bei nusiplikymų rizika. Tai vieni dažniausiai pasitaikančių nelaimingų atsitikimų buityje. Gyvenamuosiuose būstuose kūrenamos krosnys, katilai, židiniai, naudojami elektriniai šildytuvai, deginamos žvakės, todėl padidėja gaisro ar nudegimo pavojus dėl kontakto su įkaitusiu paviršiumi arba elektros srove. Taip pat šaltuoju metu geriama daugiau karštų gėrimų, kuriais lengva nusiplikyti. Nemažai nudegimų sukelia ir pirotechnikos priemonių bei fejerverkų sprogimai. Nudegimai sukelia skausmą, diskomfortą, o jų pasekmės gali išlikti visą gyvenimą.

Nors dauguma užspringimo atvejų nutinka labai jauniems ir pagyvenusiems žmonėms, iš tiesų nuo to nėra visiškai apsaugotas nė vienas žmogus. Rijimas yra sudėtingas procesas, kurį dažnai laikome savaime suprantamu. Tačiau staigus įkvėpimas ar svetimkūnis gali patekti į kvėpavimo takus ir sukelti užspringimą. Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos duomenis, užspringimas yra viena iš penkių pagrindinių netyčinių mirties priežasčių. Todėl svarbu žinoti, kaip suteikti pagalbą užspringusiam žmogui arba kaip padėti sau, jei šalia nėra kitų žmonių.

Kovo 9 dieną Panevėžio rajono visuomenės sveikatos biuras suorganizavo praktinę paskaitą Krekenavos M. Antanaičio gimnazijos 7 klasės mokiniams. Lektorė Eglė Orlovaitė su vaikais kalbėjo apie pagrindines nušalimo, nudegimo ir užspringimo priežastis bei paaiškino pirmosios pagalbos teikimo principus. Jeigu žmogus užspringo ir gali kosėti, pirmiausia reikia skatinti kosėjimą. O jei žmogus negali kvėpuoti, reikia atsistoti jam už nugaros, šiek tiek palenkti į priekį ir atlikti 5 stiprius smūgius į nugarą tarp menčių. Jei tai nepadeda, atliekamas Heimlicho manevras – apkabinama per juosmenį ir atliekami 5 staigūs paspaudimai į pilvo viršų. Jei nukentėjusysis praranda sąmonę, būtina kviesti greitąją pagalbą telefonu 112 ir pradėti gaivinimą. Praktinio užsiėmimo metu lektorė pademonstravo, kaip suteikti pirmąją pagalbą nušalus, nudegus ir užspringus. Mokiniai taip pat galėjo patys praktiškai išbandyti pirmosios pagalbos veiksmus ir pasimokyti, kaip tinkamai padėti nukentėjusiam žmogui. Paskaitos metu buvo akcentuojamos ir pagrindinės užspringimo prevencijos taisyklės:

• laikytis valgymo kultūros – valgyti neskubant, gerai sukramtyti maistą, nekalbėti ir nesijuokti pilna burna;
• tinkamai paruošti maistą – vaikams ir senjorams jį pjaustyti mažais, lengvai ryjamais gabalėliais;
• vengti valgyti automobilyje, žiūrint televizorių ar vaikams žaidžiant ir bėgiojant;
• saugoti vaikus nuo smulkių daiktų (monetų, karoliukų, žaislų detalių);
• nevartoti per daug alkoholio, nes jis silpnina rijimo refleksą.

Pagrindinės nušalimų prevencijos taisyklės:

• rengtis keliais drabužių sluoksniais, kad būtų lengva juos nusirengti suprakaitavus;
• dėvėti sausas kojines ir pirštines;
• rinktis neperpučiamą ir neperšlampamą viršutinį drabužių sluoksnį;
• mūvėti kumštines pirštines, nes jose pirštai mažiau šąla;
• šaltyje nuolat judėti, mankštinti rankų ir kojų pirštus;
• valgyti kaloringesnį maistą ir gerti šiltus, nealkoholinius gėrimus;
• pajutus mieguistumą, drebulį ar galūnių nejautrą, kuo greičiau eiti į šiltą patalpą;
• saugoti veidą, nosį ir ausis, nes jos nušąla greičiausiai.

Nudegimų prevencija taip pat apima atsargumą buityje: karštus skysčius ir prietaisus laikyti vaikams nepasiekiamoje vietoje, tikrinti vandens temperatūrą, naudoti apsaugines priemones virtuvėje, nerūkyti lovoje bei vengti tiesioginių saulės spindulių. Taip pat svarbu užtikrinti, kad namuose veiktų dūmų detektoriai, o cheminės medžiagos būtų laikomos saugiai.

Traumos, tokios kaip nušalimai, nudegimai ir užspringimas, gali nutikti kiekvienam žmogui, tačiau daugumos jų galima išvengti laikantis paprastų saugumo ir prevencijos taisyklių. Todėl labai svarbu ne tik rūpintis savo saugumu, bet ir mokėti padėti kitam žmogui nelaimės atveju. Praktiniai mokymai, mokinių  švietimas padeda stiprinti gebėjimą tinkamai reaguoti kritinėse situacijose ir išsaugoti gyvybę bei sveikatą.

                                     Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Aušra Džiugelytė