Sveikatai palanki mityba – tai subalansuota mityba, kurios esmė yra ką, kaip, kiek ir kodėl valgome. Mityba turi būti įvairi, kad gautume mūsų organizmui reikalingą maistinių medžiagų kiekį, nuosaiki, saikinga (kas per daug, tas nesveika) ir subalansuota (tinkamas riebalų, baltymų, angliavandenių balansas, vitaminai, mineralinės medžiagos). Labai svarbus yra mitybos režimas (4-5 valandų tarpai tarp valgių). Tobulas meniu – tai maistingas maistas (400 g. daržovių, vaisių, grūdiniai produktai), mažiau riebalų, cukraus ir druskos. Kiekvieną dieną rekomenduojama valgyti visagrūdžių produktų. Viso grūdo produktai sveikatai palankesni nei apdorotų grūdų produktai, nes juose išsaugotas didesnis skaidulinių medžiagų, geležies ir daugelio B grupės vitaminų kiekis. Rekomenduojama valgyti kasdien tuo pačiu metu. Kalorijos – tai mūsų kuras, energija. Svarbu, kad nebūtų jų pertekliaus. Gamindami ar rinkdamiesi jau pagamintą maistą, rinkitės tausojančius maisto gaminimo būdus. Tai virimas vandenyje ar garuose, troškinimas, gaminimas konvekcinėje krosnelėje, kepimas įvyniojus į popierių, patartina vengti aliuminio folijos.
Kartais valgome ne visai sveikatai palankius produktus, pavyzdžiui, sausainius, bandeles, saldumynus. Svarbu, kad tokius produktus vartotume retkarčiais ir saikingai. Būtina atkreipti dėmesį į maisto produktų etiketes. Tai vienas iš svarbiausių vartotojų informavimo apie maisto produktą (maisto sudedamąsias dalis, maistingumą, tinkamumo vartoti terminą ir t. t.) būdų, padedančių pasirinkti sveikatai palankesnius produktus. Svarbu palaikyti energijos balansą, daugiau dėmesio skirti fiziniam aktyvumui. Aktyviai pajudėti bent 30 min. kiekvieną dieną (vaikai turi būti judrūs bent po 60 min. kasdien).
Kovo 18 dieną Smilgių gimnazijos visuomenės sveikatos specialistė Valentina ir kūno kultūros mokytoja Vaida vedė integruotą užsiėmimą 7 klasės mokiniams „Mityba ir fizinis aktyvumas – pagrindiniai sveikatą lemiantys veiksniai“. Su septintokais kalbėjome apie sveikatai palankią mitybą, kad visada verta pagalvoti kas sveikiau ar suvalgyti pietūs su daržovėmis ar menkavertė bandelė, pica, bulvių traškučiai. Diskutavome su mokiniais, kad energija ir gera savijauta priklauso dar ir nuo to ar valgome pusryčius. Ryte suvartotos kalorijos mūsų organizmui tarsi kuras, pilamas į automobilį (nėra kuro – automobilis nevažiuoja), jei nevalgome pusryčių, neturime energijos, sunku susikaupti, jaučiame silpnumą. Su mokiniais pažiūrėjome ir aptarėme 2 filmukus, aiškinomės kokius produktus rinktis pusryčiams, pietums ir vakarienei. Septintokams buvo pateiktos užduotys atsakyti į tam tikrus klausimus. Teisingai atsakę į klausimus, vaikai gavo Panevėžio rajono visuomenės sveikatos biuro įsteigtų dovanėlių.
Reguliarus fizinis aktyvumas yra būtinas sveikatai, padedantis kontroliuoti svorį, mažinti lėtinių neinfekcinių ligų (širdies ir kraujagyslių, nutukimo, II tipo diabeto) riziką, gerinti nuotaiką bei stiprinti imunitetą. Pasak statistikos, nutukimo problemą turinčių žmonių skaičius sparčiai auga. Užsiimdami fizine veikla deginame su maistu gaunamas kalorijas. Čia galioja paprastas principas – kuo intensyvesnė veikla, tuo daugiau kalorijų sunaudojama. Norime jausti emocinį pakilimą arba nuleisti garą? Darykime fizinius pratimus arba nors 30 minučių pasivaikščiokime lauke. Fizinis aktyvumas stimuliuoja įvairių smegenyse veikiančių cheminių medžiagų gamybą, o tai užtikrina laimės pojūtį ir padeda atsipalaiduoti. Reguliarus judėjimas skatina pozityviau vertinti save ir savo išvaizdą, taigi sustiprėja mūsų savivertės jausmas. Fiziniai pratimai stiprina raumenų tonusą ir didina ištvermę. Judant deguonis ir maistinės medžiagos sparčiau pasiskirsto po kūno audinius, todėl širdis ir plaučiai ima veikti efektyviau, padaugėja energijos.
Tad antrą užsiėmimo dalį, apie fizinį aktyvumą vedė kūno kultūros mokytoja Vaida. Ši veiklos dalis buvo daugiau praktinė. Mokytoja su vaikais atliko apšilimą, po jo mokiniams buvo išdalintos kortelės su tam tikrais pratimais su kėdėmis, kuriuos vaikai turėjo atlikti. Buvo smagu matyti gerų emocijų lydimus mokinius, jie sportuoja ir šypsosi. Taigi, galima patvirtinti, kad fizinis aktyvumas yra vienas svarbiausių sveikos gyvensenos veiksnių. Jis turi didelę įtaką mūsų kūno svoriui ir bendrai organizmo būklei, padeda išlikti sveikiems, žvaliems ir energingiems. Tad kiekvienas iš mūsų turėtų pasistengti surasti šiek tiek daugiau laiko bent nedideliems pokyčiams savo fizinės ir emocinės gerovės link. Judėkime ir būkime žvalūs, sveiki ir energingi.
Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Valentina Kaušakienė