Traumų prevencija. Pirmoji pagalba.

Kovo 17 d. Gustonių bendruomenėje vyko teorinis ir praktinis užsiėmimas tema: „Traumų prevencija. Pirmoji pagalba“. Šio užsiėmimo tikslas buvo suteikti dalyviams pagrindines žinias apie pirmosios pagalbos teikimą bei supažindinti su dažniausių traumų prevencijos principais, ugdant gebėjimą tinkamai reaguoti nelaimės atveju.
Užsiėmimo metu dalyviai buvo supažindinti su dažniausiomis traumomis, traumų prevencijos būdais kasdienėje aplinkoje, saugaus elgesio svarba siekiant išvengti nelaimingų atsitikimų. Praktinio užsiėmimo metu dalyviai įtvirtino teorines žinias ir mokėsi atlikti dirbtinį gaivinimą, stabdyti kraujavimą ir tvarstyti žaizdas, sužinojo kaip tinkamai reikia elgtis jei žmogus užspringo, mokėsi naudotis defibriliatoriumi, susipažino su vaistinėlės turiniu.

Pirmoji pagalba – paprasti tikslingi veiksmai, naudojant turimas medicinos ir (ar) kitas priemones bei medžiagas, teikiami nukentėjusiam asmeniui nelaimingo atsitikimo ar ūminės ligos atveju iki pradedama teikti medicinos pagalba.

Pirmosios pagalbos tikslai yra išsaugoti gyvybę, neleisti būklei blogėti, užtikrinti gijimą. Laiku ir tinkamai suteikta pirmoji pagalba leidžia išsaugoti žmogaus gyvybę, sumažinti traumų bei ūmių būklių komplikacijų riziką ir užkirsti kelią sveikatos būklės blogėjimui iki atvykstant profesionaliai medicinos pagalbai. Pirmosios pagalbos žinių sklaida ir praktinių įgūdžių ugdymas yra viena iš svarbiausių prevencinių priemonių, padedančių mažinti išvengiamų mirčių skaičių ir gerinti bendrą visuomenės sveikatos lygį.
Ką reikia žinoti apie pirmąją pagalbą? Spausti čia

Trauma arba sužalojimas – tai ūmus, stiprus mechaninis, cheminis, terminis, elektros ar jonizuojančios radiacijos poveikis žmogaus kūnui, kuris viršija žmogaus tolerancijos slenkstį. Traumos ir nelaimingi atsitikimai užima trečiąją vietą tarp visų mirties priežasčių Lietuvoje. Išskiriamos dvi didelės sužalojimų grupės – tyčiniai ir netyčiniai sužalojimai.

Netyčiniai sužalojimai – tai atsitiktiniai įvykiai, kurių dažniausios priežastys:

  • Transporto įvykiai;
  • Nukritimai
  • Skendimai
  • Nudegimai
  • Atsitiktiniai apsinuodijimai
  • Užspringimai
  • Kitos atsitiktinės priežastys.

Tyčiniai sužalojimai apima:

  • Smurtiniai sužalojimai
  • Savižudybė
  • Vaikų nepriežiūra

Tyčinių sužalojimų prevencijai reikalingas bendras socialinių darbuotojų, psichologų, teisėsaugos, sveikatos priežiūros specialistų ir daugelio kitų visuomenės narių darbas.

Pagrindinės traumų prevencijos kryptys:

  • Aplinkos saugumo gerinimas: saugesnės darbo vietos, saugi kelių infrastruktūra (šaligatviai, apšvietimas), saugūs namai (turėklai, neslidžios dangos);
  • Žmonių elgsenos keitimas: švietimas apie saugų elgesį, alkoholio ir psichoaktyvių medžiagų vartojimo mažinimas, saugaus vairavimo skatinimas, apsaugos priemonių naudojimas (šalmai, diržai);
  • Sveikatos priežiūros vaidmuo: pirmoji pagalba ir skubioji pagalba, traumų registravimas ir stebėsena, reabilitacija po traumų;
  • Techninės ir inžinerinės priemonės: saugos įrenginiai (oro pagalvės, apsauginiai barjerai), produktų saugumo standartai, apsauginių priemonių tobulinimas;
  • Teisinės ir administracinės priemonės: įstatymai ir jų kontrolė, darbo saugos reikalavimai;
  • Bendruomenių ir visuomenės įtraukimas: prevencinės programos, socialinės iniciatyvos.

Naudota literatūra:
https://www.vaistininkai.lt/index.php/pirmoji-medicinos-pagalba

https://www.australiawidefirstaid.com.au/resources/glossary/injury-prevention

https://www.hi.lt/uploads/Sveikatos%20stiprinimo%20centras/Naujienoms/2017%20metai/neinfekcines/nukritimu_prevencijos_rekomendac.pdf

https://www.nhs.uk/tests-and-treatments/first-aid/

Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė
Monika Švarcė

Translate »