Paauglystė – tai laikotarpis, kai jaunas žmogus ieško savo tapatybės, patiria stiprius emocinius išgyvenimus ir dažnai susiduria su aplinkos spaudimu. Būtent šiame etape padidėja rizika išbandyti įvairias psichiką veikiančias medžiagas – kvaišalus, elektronines cigaretes ar kitas psichotropines medžiagas. Nors dažnai tai prasideda iš smalsumo ar noro pritapti, pasekmės gali būti rimtos ir ilgalaikės. Viena iš pagrindinių grėsmių – poveikis smegenims. Paauglių smegenys dar tik vystosi, todėl yra ypač jautrios cheminėms medžiagoms. Kvaišalai gali sutrikdyti atmintį, dėmesio koncentraciją, sprendimų priėmimą. Ilgainiui tai gali turėti neigiamą įtaką mokymuisi ir net asmenybės formavimuisi. Kita svarbi problema – priklausomybės rizika. Jauni žmonės greičiau pripranta prie medžiagų poveikio, todėl net retas pavartojimas gali virsti žalingu įpročiu. Priklausomybė ne tik kenkia fizinei sveikatai, bet ir daro didelę žalą emocinei būklei: gali atsirasti nerimas, depresija, dirglumas. Fizinė sveikata taip pat kenčia. Elektroninės cigaretės, kurias paaugliai dažnai laiko „mažiau kenksmingomis“, iš tiesų gali stipriai įtakoti sveikatos būklę. Jos dirgina ir pažeidžia kvėpavimo sistemą, gali sukelti kosulį, dusulį bei didinti rimtų plaučių ligų riziką. Be to, daugėja apsinuodijimo atvejų, susijusių su šių produktų vartojimu, o kai kuriais atvejais fiksuojamos ir mirtys. Kiti kvaišalai gali paveikti smegenis, širdį, kepenis, imuninę sistemą. Ne mažiau svarbios ir socialinės pasekmės. Kvaišalų vartojimas gali pabloginti santykius su šeima, draugais, sukelti konfliktus mokykloje. Kartais tai veda prie neteisėtos veiklos ar pavojingo elgesio, kuris gali turėti ilgalaikių pasekmių ateičiai. Paauglystėje formuojasi įpročiai, tad ankstyvi pasirinkimai gali turėti ilgalaikių pasekmių – tiek sveikatai, tiek emocinei būklei ar socialiniam gyvenimui. Svarbu suprasti, kad informacija ir atviras bendravimas su paaugliais yra vieni efektyviausių būdų apsaugoti juos nuo žalingų įpročių. Paaugliai turėtų jaustis drąsiai kalbėdami apie savo problemas su tėvais, mokytojais ar specialistais. Be to svarbu ugdyti gebėjimą pasakyti „NE“ ir priimti savarankiškus, atsakingus sprendimus, o laiku vykstantys pokalbiai gali padėti išvengti žalingų įpročių susiformavimo.
Apie šią aktualią temą su Krekenavos Mykolo Antanaičio gimnazijos paaugliais diskutuoti pakvietėme Panevėžio rajono visuomenės sveikatos biuro psichologę Bertą Radvilaitę. Užsiėmimo metu mokiniai lygino, kurias priklausomybes sunkiau įveikti – psichologines ar fizines, taip pat buvo supažindinti su žmogaus savijauta abstinencijos laikotarpiu. Diskusijos metu nagrinėta, ar psichotropinės medžiagos iš tiesų padeda mažinti stresą, bei aptarta, ar jos visiškai pasišalina iš organizmo nutraukus jų vartojimą.
Aktyviai įsitraukę mokiniai aiškinosi psichotropinių medžiagų rūšis, diskutavo, kodėl vadinamosios naujos psichotropinės medžiagos taip įvardijamos (dėl nuolat kintančios jų cheminės sudėties) ir kokiais pavidalais jos platinamos. Taip pat buvo aptarta, kokiais būdais jaunimas gali būti klaidinamas ir kaip tiekėjai slepia bei platina narkotines medžiagas. Susitikimo metu mokiniai ugdė gebėjimą atskirti psichoaktyvių medžiagų vartojimo faktus nuo mitų, analizavo įvairias situacijas bei pateiktus pavyzdžius, mokėsi kritiškai vertinti informaciją ir pagrįsti savo nuomonę. Be to, jie įvardijo išorinius ir vidinius veiksnius, galinčius paskatinti atsisakyti psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo, diskutavo apie bendraamžių įtaką, asmenines vertybes ir atsakomybę už savo sprendimus.
Taigi paauglystė yra itin jautrus laikotarpis, kai priimami sprendimai gali turėti ilgalaikių pasekmių žmogaus sveikatai ir gyvenimo kokybei. Diskusijos ir edukaciniai užsiėmimai, tokie kaip šis susitikimas, padeda jaunimui geriau suprasti psichoaktyvių medžiagų keliamas grėsmes, ugdo kritinį mąstymą ir stiprina atsparumą neigiamai aplinkos įtakai. Svarbu, kad paaugliai ne tik įgytų žinių, bet ir mokytųsi atsakingai priimti sprendimus, gebėtų atsispirti spaudimui bei drąsiai kreiptis pagalbos. Tik bendromis mokyklos, šeimos ir specialistų pastangomis galima padėti jaunam žmogui pasirinkti sveiką ir saugų gyvenimo kelią.
Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Aušra Džiugelytė