Tuberkuliozė (TB) yra infekcinė liga, kuri paprastai pažeidžia plaučius ir yra antra pagal dydį žudikė pasaulyje, palyginti su kitomis ligomis, kurias sukelia vienas infekcijos sukėlėjas. Nors dažniausiai pažeidžiamos žmonių vietos yra plaučiai, tačiau ji gali atsirasti ir kauluose, ypač stubure ir ilgųjų kaulų galuose. Kitos dažnos tuberkuliozės vietos yra limfmazgiai, smegenys ir inkstai. Tiesą sakant, praktiškai nėra nė vieno organo, kurio negalėtų paliesti ši liga. Tuberkuliozė šiandien yra labai išgydoma liga, kurią reikia geriau suprasti.

Tuberkuliozės priežastys

Tuberkuliozė (TB) – užkrečiama infekcinė liga, kurią sukelia bakterijos (dažniausiai Mycobacterium tuberculosis) ir dažniausiai pažeidžiami plaučiai. Maždaug ketvirtadalis pasaulio gyventojų yra užsikrėtę TB bakterijomis, tačiau jie ligos neplatina. Nustatyta, kad tik 5–10 proc. asmenų, užsikrėtusių TB bakterijomis, per gyvenimą suserga TB. Didesnę riziką susirgti turi asmenys, kurių imuninė sistema susilpnėjusi, pavyzdžiui, užsikrėtę ŽIV, sergantys cukriniu diabetu arba asmenys, kurių mityba yra nepakankama, rūkantys. Užkrėsti kitus gali tik tas žmogus, kuris serga atvira plaučių TB forma. Ypatinga tuberkuliozės bakterijų savybė yra ta, kad jos gali likti žmogaus kraujyje ir neperaugti į aktyvią ligą. Dažniausias TB tyrimo metodas yra odos testas, vadinamas Mantoux testu arba tuberkulino odos testu. Šis tyrimas nustato tik tai, ar tiriamasis turi bakterijų, o ne tai, ar ji išsivystė į visavertę, aktyvią ligą. Latentinė (nepasireiškianti išoriškai) tuberkuliozė yra neaktyvi, neturi simptomų ir nėra užkrečiama, o aktyvi tuberkuliozė yra labai užkrečiama. Nebūtinai visi užsikrėtę tuberkuliozės bakterijomis, susirgS aktyvia tuberkulioze.

TB plitimas

Kai užsikrėtęs asmuo čiaudėja ar kosėja, oro dalelės, kuriose yra tuberkuliozės bakterijų, gali lengvai išplisti ir kiekvienas užsikrėtęs asmuo kasmet gali užkrėsti dar 10 žmonių. Tuberkuliozė yra oru plintanti liga, kuri plinta nuo žmogaus iki žmogaus per mažus į orą patekusius lašelius. Jis plinta per labai artimą kontaktą, kai žmogus kvėpuoja tuo pačiu oru, kaip ir sergantis tuberkulioze. Mūsų šalyje tuberkuliozės bakterijos yra labai paplitusios, todėl būtina laikytis higienos, kad būtų išvengta ligos plitimo. Spjaudymasis viešoje vietoje, kosėjimas ar čiaudėjimas neuždengiant burnos turėtų būti nepriimtinas ir išgyvendintas. Taip pat svarbu pažymėti, kad tuberkuliozė neplinta liečiant užsikrėtusio asmens drabužius, patalynę ar indus.

Rizika užsikrėsti tuberkulioze

Kiekvienas gali užsikrėsti tuberkulioze, ypač jei yra uždaroje erdvėje su sergančiu asmeniu. Sveikas žmogus įkvepia lašelius su bakterijomis ir šios bakterijos pasiekia plaučius. Čia imuninė sistema pradeda kovą su bakterijomis. Jei pasiseks, bakterijos išliks „latentinės“ (nepasireiškianti išoriškai) formos. Jei imuninei sistemai nepavyksta kovoti su bakterijomis, gali išsivystyti aktyvus tuberkuliozės atvejis. Jautresni ir imlesni žmonės , susidūrę su TB mikobakterijomis yra tie, kurių imuninė sistema nusilpusi, prastai maitinasi, rūko, gyvena asocialų gyvenimą, turi lėtinių ligų, vaikai. TB taip pat gali perduoti užsikrėtusi nėščia moteris savo vaikui. Žmonės, sergantys AIDS yra labai jautrūs tuberkuliozei, nes jų imuninė sistema per silpna kovoti su bakterijomis.

Požymiai ir simptomai

Žmonės, sergantys latentine (nepasireiškianti išoriškai) tuberkuliozės infekcija, nejaučia jokių simptomų ir negali užkrėsti kitų. Tačiau jų Mantoux odos testas yra teigiamas. Latentinės tuberkuliozės gydymas yra svarbus, nes jis gali suaktyvėti, ypač jei imuninė sistema susilpnėja dėl kokios nors priežasties, įskaitant mitybos trūkumus ar infekciją ŽIV. Aktyvios infekcijos atveju simptomai gali skirtis priklausomai nuo paveikto organo.

Jei pažeidžiami plaučiai, simptomai yra šie:

• Kosulys, besitęsiantis 2–3 savaites ir ilgiau, paprastai stipresnis ryte.
• Krūtinės skausmas.
• Kraujas skrepliuose (gleivės ir seilės, išsiskiriančios kosint arba valant gerklę).
• Apsunkintas kvėpavimas.

Bakterijos sukelta stuburo tuberkuliozės gali atsirasti nugaros skausmas, o kraujas šlapime – dėl inkstų tuberkuliozės. TB smegenyse gali sukelti galvos skausmą, sustingusį kaklą, sumišimą, Vėmimas, pakitusi psichinė būsena, traukuliai ir kiti su nervais susiję požymiai bei simptomai.

Asmuo, sergantis aktyvia TB bet kuriame organe, papildomai gali turėti šiuos simptomus:

• Svorio netekimas.
• Apetito praradimas.
• Drebulys.
• Karščiavimas.
• Prakaitavimas naktį miegant.

Ką daryti, jei įtariama tuberkuliozė?

Jei jūs ar jūsų pažįstamas asmuo jaučia bet kurį iš šių simptomų arba turite pagrindo manyti, kad jie buvo užsikrėtę tuberkulioze, jie turėtų kreiptis į savo gydytoją, kur jam bus atlikti tyrimai.

TB gydymas

TB infekcija gydoma antibiotikais ir kitais antibakteriniais vaistais ir beveik visada išgydoma laikantis gydymo režimo. Gydymas trunka šešis mėnesius. Labai dažnai žmonės gydymą nutraukia dėl įvairių priežasčių – geriau pasijutę, dėl netinkamo gyvenimo būdo, dėl pinigų trūkumo, dėl užmaršumo ar neatsargumo ir pan. Tačiau gydymo nutraukimas turi rimtų pasekmių, nes tuberkuliozės bakterijos tampa atsparios gydymui vaistais ir tai veda į mirtingumą. Tinkamai gydant, didžioji dauguma tuberkuliozės atvejų yra išgydomi, o mirties nuo jos rizika yra labai maža. Tačiau be tinkamo gydymo iki dviejų trečdalių tuberkulioze sergančių žmonių miršta!

 Priminimas:

• Vaikai yra skiepijami nuo šios ligos, todėl svarbu skiepyti juos.
• Laikytis ir ugdyti asmens higienos įpročius, čiaudėjimo ir kosėjimo etiketo.
• Dažnai vėdinti patalpas, stiprinti imunitetą, gydyti kitas lėtines ligas, laikytis režimo, judėti.
• Sergant vengti artimo kontakto su kitais žmonėmis, kol gydytojas nurodo, kad nebėra užkrečiamumo.
• Atsakingai ir laiku tikrintis sveikatą.

 

Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Aušra Džiugelytė