Balandžio 30 d. Panevėžio r. Dembavos progimnazijoje vyko patyčių prevencijai skirtos pamokos, organizuotos kartu su Panevėžio rajono visuomenės sveikatos biuro psichologe Berta Radvilaite. Užsiėmimų metu mokiniai prisiminė, kas yra patyčios, aptarė jų formas – fizines, psichologines, žodines, socialines bei elektronines – ir kalbėjo apie jų daromą poveikį ne tik nukentėjusiajam, bet ir visai bendruomenei. Praktinėje dalyje mokiniai rašė patyčių pavyzdžius iš gyvenimiškų situacijų, juos aptarė bei diskutavo, kaip elgtųsi susidūrę su patyčiomis patys ar kaip padėtų draugui. Diskusijų metu buvo ieškoma saugių ir konstruktyvių sprendimų – nuo aiškaus savo ribų išsakymo iki pagalbos kreipimosi į suaugusiuosius ar palaikymo tarp bendraamžių.
Nors mokiniai dažnai mano žinantys, kas yra patyčios, praktinės užduotys parodo, kad realiose situacijose ne visada lengva tinkamai reaguoti. Todėl svarbu šią temą nagrinėti ne tik teoriškai, bet ir praktiškai, ugdant vaikų gebėjimą priimti saugius, atsakingus ir empatiškus sprendimus. Mokykla yra vieta, kur formuojasi mokinių vertybės, elgesio normos ir bendravimo įgūdžiai. Čia vaikai mokosi ne tik akademinių dalykų, bet ir kurti tarpusavio santykius, spręsti konfliktus bei gerbti vienas kitą. Vis dėlto patyčios išlieka aktuali problema daugelyje ugdymo įstaigų.
Patyčios – tai tyčinis, pasikartojantis elgesys, kuriuo siekiama įskaudinti, pažeminti ar izoliuoti kitą asmenį. Jos gali pasireikšti fizine, žodine, socialine forma arba vykti elektroninėje erdvėje. Toks elgesys daro didelę žalą mokinių emocinei būklei – mažėja pasitikėjimas savimi, atsiranda nerimas, silpnėja mokymosi motyvacija, o ilgainiui gali kilti ir rimtesnių psichologinių sunkumų. Svarbu suprasti, kad patyčios paveikia ne tik nukentėjusįjį, bet ir visą mokyklos bendruomenę. Patyčių prevencija yra būtina siekiant užtikrinti saugią ir palankią mokymosi aplinką. Ji turi būti nuosekli ir apimti ne tik reagavimą į jau įvykusius atvejus, bet ir kryptingą prevencinį ugdymą. Labai svarbu mokyti mokinius atpažinti patyčias, suprasti jų žalą ir tinkamai į jas reaguoti. Socialinių bei emocinių įgūdžių ugdymas – empatija, savikontrolė, pagarba kitam ir gebėjimas konstruktyviai spręsti konfliktus – padeda mažinti netinkamo elgesio tikimybę.
Patyčių prevencijos būdai mokykloje:
- Aiškios elgesio taisyklės ir nuoseklus jų laikymasis.
- Mokinių socialinių ir emocinių įgūdžių ugdymas.
- Mokymas atpažinti patyčias ir tinkamai į jas reaguoti.
- Aktyvus mokytojų vaidmuo stebint mokinių tarpusavio santykius.
- Saugios aplinkos kūrimas, kurioje mokiniai drįstų kreiptis pagalbos.
- Glaudus bendradarbiavimas su tėvais ir specialistais.
- Pozityvaus bendravimo, draugiškumo ir tarpusavio pagalbos skatinimas.
- Dėmesys elektroninių patyčių prevencijai.
Bendravimo kultūros stiprinimas yra viena svarbiausių patyčių prevencijos dalių. Pagarbus, empatiškas ir atsakingas bendravimas padeda kurti saugią atmosferą, kurioje kiekvienas mokinys jaučiasi vertinamas, išgirstas ir priimtas. Tai galima pasiekti tik bendromis mokyklos bendruomenės pastangomis – įtraukiant mokytojus, mokinius, tėvus bei specialistus. Skatinant atvirą dialogą, tarpusavio supratimą ir pagalbą vieni kitiems, kuriama pozityvi aplinka, kurioje patyčioms lieka vis mažiau vietos, o kartu ugdoma brandesnė, sąmoningesnė ir atsakingesnė visuomenė ateityje.
Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Gabija Gildaitė