Paauglystė – tai intensyvių pokyčių laikotarpis, kai jaunas žmogus formuoja savo tapatybę, vertybes ir santykį su aplinka. Šiuo metu ypač svarbūs tampa socialiniai ryšiai, savarankiškumo siekis ir noras eksperimentuoti. Deja, būtent šiame etape dalis paauglių susiduria su psichoaktyvių medžiagų vartojimu, kuris gali turėti rimtų pasekmių jų sveikatai ir ateičiai. Į Naujamiesčio mokyklą šia tema atvykusi lektorė Justina iš „Sveiki sveiki“ skaitė dvi informatyvias paskaitas 5–10 klasių mokiniams. Ji su mokiniais diskutavo, kokios medžiagos yra kenksmingos paauglių organizmui ir kodėl nereikėtų su jomis eksperimentuoti.
Svarbu žinoti, jog psichoaktyvios medžiagos – tai medžiagos, veikiančios centrinę nervų sistemą ir keičiančios žmogaus mąstymą, nuotaiką ar elgesį. Tarp dažniausiai pasitaikančių yra alkoholis, tabakas, kanapės, taip pat įvairūs sintetiniai narkotikai. Paaugliai dažnai pradeda vartoti šias medžiagas dėl smalsumo, bendraamžių spaudimo, noro pritapti ar pabėgti nuo emocinių sunkumų. Didelę įtaką paauglių sprendimams daro jų aplinka. Jei šeimoje trūksta dėmesio, palaikymo ar aiškių ribų, rizika eksperimentuoti su psichoaktyviomis medžiagomis padidėja. Taip pat svarbus vaidmuo tenka draugams – noras būti priimtam gali paskatinti daryti tai, kas iš tiesų kelia pavojų. Socialiniai tinklai ir žiniasklaida taip pat gali formuoti klaidingą įspūdį, kad medžiagų vartojimas yra normalus ar net patrauklus.
Psichoaktyvių medžiagų vartojimas paauglystėje yra ypač pavojingas, nes tuo metu smegenys dar vystosi. Tokios medžiagos gali sutrikdyti atmintį, dėmesio koncentraciją, emocijų valdymą, o ilgainiui sukelti priklausomybę. Be to, didėja nelaimingų atsitikimų, konfliktų su įstatymais bei mokymosi sunkumų rizika. Vis dėlto svarbu pabrėžti, kad prevencija gali būti veiksminga. Atviras ir nuoširdus bendravimas tarp tėvų ir vaikų, pasitikėjimu grįsti santykiai bei aiškios vertybės padeda paaugliams priimti atsakingus sprendimus. Mokyklose vykdomos švietimo programos taip pat prisideda prie sąmoningumo didinimo ir kritinio mąstymo ugdymo.
Svarbų vaidmenį atlieka ir visuomenė – būtina kurti saugią, palaikančią aplinką, kurioje jauni žmonės galėtų realizuoti save be žalingų įpročių. Sportas, menas, savanorystė ir kitos prasmingos veiklos suteikia alternatyvų būdą patirti džiaugsmą ir priklausymo jausmą.
Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Greta Gausmonė