Paauglystė – sudėtingas laikotarpis tiek tėvams, tiek pačiam jaunuoliui. Šiuo metu vaikai sparčiai keičiasi, ieško savo tapatybės, bando atrasti vietą tarp bendraamžių ir visuomenėje. Dėl to dažnai pasireiškia maištavimas, o tėvams gali kilti nerimas, ar pasikeitęs elgesys nėra susijęs su psichoaktyviųjų medžiagų vartojimu. Tačiau svarbu suprasti, kad nuotaikų svyravimai, didesnis privatumo poreikis ar atsiribojimas nuo šeimos gali būti ir įprasti paauglystės bruožai. Riziką eksperimentuoti su psichoaktyviosiomis medžiagomis didina aplinka ir draugų įtaka.

Įspėjamaisiais ženklais gali būti:

• Atsiribojimas nuo šeimos ir bendravimo vengimas.
• Suprastėję mokymosi rezultatai.
• Staigiai pasikeitęs laisvalaikis ir pomėgiai.
• Padidėjęs irzlumas, pyktis, nepasitenkinimas.
• Melavimas ar informacijos slėpimas.

     Tokie pokyčiai gali rodyti galimą psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą, nors jaunuoliai dažnai tai stengiasi nuslėpti, nes supranta jo neteisėtumą. Apie šią aktualią temą su Panevėžio r. Dembavos progimnazijos mokiniais gegužės 19d. diskutavo Panevėžio r. visuomenės sveikatos biuro psichologė Berta Radvilaitė. Susitikimo metu aptartos priklausomybės, jų formavimasis bei skirtumai tarp psichologinės ir fizinės priklausomybės. Taip pat nagrinėtas abstinencijos laikotarpis, kai žmogus gali patirti:

• Nerimą ir dirglumą.
• Nemigą.
• Nuotaikų kaitą.
• Fizinį diskomfortą.

     Tai parodo, kokį stiprų poveikį psichoaktyviosios medžiagos daro žmogaus organizmui. Svarbi diskusijos dalis buvo skirta mitams apie psichotropines medžiagas. Nors dažnai manoma, kad jos mažina stresą ar padeda atsipalaiduoti, realybėje poveikis yra trumpalaikis, o ilgainiui gali išsivystyti:

• Depresija.
• Nerimo sutrikimai.
• Priklausomybė.
• Ilgalaikiai nervų sistemos ir atminties sutrikimai.

     Taip pat pabrėžta, kad naujosios psichoaktyviosios medžiagos yra ypač pavojingos dėl nuolat kintančios ir nenuspėjamos sudėties. Mokiniai susipažino su pagrindinėmis psichotropinių medžiagų grupėmis – stimuliuojančiomis, slopinančiomis, haliucinogeninėmis bei naujosiomis psichoaktyviosiomis medžiagomis. Akcentuota, kad jų poveikis gali būti labai skirtingas – nuo energijos antplūdžio iki sąmonės slopinimo ar realybės suvokimo iškraipymo, o perdozavimas gali būti pavojingas gyvybei.

     Taip pat aptarta, kaip jaunimas gali būti klaidinamas – socialiniuose tinkluose, draugų rate ar per spaudimą psichoaktyviosios medžiagos dažnai pateikiamos kaip „nekaltas“ ar madingas pasirinkimas. Todėl svarbu mokėti atpažinti manipuliaciją ir nepasiduoti aplinkos įtakai.

Prevencijos požiūriu išskirti svarbiausi veiksniai:

• Atviras bendravimas šeimoje.
• Tarpusavio pasitikėjimas ir emocinis ryšys.
• Teigiamas tėvų pavyzdys.
• Gebėjimas išklausyti vaiką be kaltinimų.
• Laiku kreipimasis į specialistus.

     Tėvai turi domėtis, bendrauti ir stebėti vaikus, kad laiku būtų užkirstas kelias kvaišalų vartojimui. Bet jeigu taip atsitiko, kad nepilnametis pradėjo piktnaudžiauti psichoaktyviosiomis medžiagomis, o tėvai nepajėgūs padėti, būtina kreiptis pagalbos į specialistus, kol vaikui neišsivystė priklausomybė.

Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Gabija Gildaitė