Per maistą plintančios infekcijos – viena dažniausių visuomenės sveikatos problemų pasaulyje. Netinkamai laikomas, ruošiamas ar vartojamas maistas gali tapti įvairių bakterijų, virusų ir parazitų plitimo šaltiniu. Daugumos tokių infekcijų galima išvengti laikantis tinkamos maisto higienos, saugaus maisto ruošimo principų bei atsakingų mitybos įpročių. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, kasmet pasaulyje apie 600 mln. žmonių suserga ligomis, susijusiomis su užterštu maistu, o apie 420 tūkst. žmonių miršta dėl per maistą plintančių infekcijų komplikacijų. Didžiausią riziką patiria vaikai, vyresnio amžiaus žmonės, nėščiosios bei silpnesnį imunitetą turintys asmenys.

Kas yra per maistą plintančios infekcijos?
Per maistą plintančios infekcijos – tai ligos, kuriomis užsikrečiama vartojant mikroorganizmais ar jų toksinais užterštą maistą arba vandenį. Dažniausiai šias infekcijas sukelia bakterijos, virusai, parazitai arba netinkamai laikomo maisto metu susidariusios toksinės medžiagos. Viena dažniausių bakterinių infekcijų yra salmoneliozė, kurią sukelia Salmonella bakterijos. Užsikrėsti galima vartojant nepakankamai termiškai apdorotą mėsą, kiaušinius, pieno produktus ar kitą užterštą maistą. Taip pat dažnai registruojamos kampilobakteriozės, listeriozės, E. coli infekcijos bei norovirusų sukeliami susirgimai.
Europos maisto saugos tarnyba nurodo, kad dauguma per maistą plintančių infekcijų atvejų siejami su netinkamu maisto laikymu, kryžmine tarša virtuvėje ir nepakankamu produktų terminiam apdorojimui skirtu dėmesiu.
Dažniausi simptomai
Per maistą plintančių infekcijų simptomai gali pasireikšti po kelių valandų ar kelių dienų nuo užkrėsto maisto vartojimo. Dažniausiai žmonės skundžiasi:
- pykinimu;
- vėmimu;
- viduriavimu;
- pilvo skausmais;
- karščiavimu;
- bendru silpnumu.
Daugeliu atvejų simptomai praeina per kelias dienas, tačiau kai kurios infekcijos gali sukelti sunkias komplikacijas – dehidrataciją, inkstų pažeidimus ar nervų sistemos sutrikimus. Ypač pavojingos jos gali būti mažiems vaikams, senjorams bei lėtinėmis ligomis sergantiems žmonėms.
Pagrindiniai infekcijų plitimo šaltiniai
Specialistai išskiria keletą pagrindinių rizikos veiksnių, didinančių per maistą plintančių infekcijų tikimybę:
- nepakankamai termiškai apdorota mėsa, žuvis ar kiaušiniai;
- netinkamai laikomi greitai gendantys produktai;
- nešvarios rankos ruošiant maistą;
- kryžminė tarša tarp žalių ir jau paruoštų maisto produktų;
- nesaugus geriamasis vanduo;
- netinkamos maisto laikymo temperatūros.
Pasaulio sveikatos organizacija pabrėžia, kad bakterijos itin greitai dauginasi kambario temperatūroje, todėl net trumpam paliktas nešaldytas maistas gali tapti pavojingas sveikatai.
Efektyviausia apsauga nuo per maistą plintančių infekcijų – tinkama prevencija. Rekomenduojama laikytis kelių pagrindinių maisto saugos taisyklių.
- Rankų higiena
- Prieš ruošiant maistą ir prieš valgį būtina kruopščiai plauti rankas su muilu. Rankų higiena ypač svarbi po žalios mėsos, žuvies ar kiaušinių lietimo.
- Tinkamas terminis apdorojimas
- Mėsa, paukštiena, žuvis ir kiaušiniai turi būti pakankamai termiškai apdoroti. Nepakankamai iškeptuose produktuose gali išlikti pavojingų bakterijų.
- Kryžminės taršos vengimas
- Žalia mėsa ir jau paruoštas maistas turi būti laikomi atskirai. Virtuvėje rekomenduojama naudoti skirtingas pjaustymo lenteles bei įrankius žaliems ir vartoti paruoštiems produktams.
- Tinkamas maisto laikymas
- Greitai gendantys produktai turi būti laikomi šaldytuve ne aukštesnėje kaip +5 °C temperatūroje. Paruošto maisto nereikėtų ilgai laikyti kambario temperatūroje.
- Vaisių ir daržovių plovimas
- Prieš vartojimą būtina kruopščiai nuplauti vaisius ir daržoves, net jei jie atrodo švarūs. Tai padeda sumažinti bakterijų, pesticidų ir kitų teršalų kiekį.
- Saugus vanduo
- Svarbu vartoti tik saugų geriamąjį vandenį. Keliaujant į šalis, kuriose vandens kokybė kelia abejonių, rekomenduojama rinktis fasuotą vandenį.
Didelė dalis per maistą plintančių infekcijų atvejų yra susiję su nepakankamomis žiniomis apie maisto saugą. Todėl itin svarbus gyventojų švietimas apie higienos įpročius, saugų maisto ruošimą ir atsakingą vartojimą. Maisto sauga prasideda nuo kasdienių įpročių. Tinkama higiena, atsakingas produktų laikymas ir saugus maisto ruošimas gali reikšmingai sumažinti infekcijų riziką bei padėti apsaugoti savo ir artimųjų sveikatą.
Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė
Aušra Rešimavičienė
Naudota informacija:
1.https://nvsc.lrv.lt/lt/naujienos/kaip-isvengti-per-maista-plintanciu-ligu-CRo2/
2.https://climate-adapt.eea.europa.eu/lt/observatory/topics/health-impacts/infectious-diseases/water-and-food-borne-diseases/water-food-borne-diseases
3.https://efsa.vmvt.lt/isvengti-susirgimu-nuo-per-maista-plintanciu-ligu-pades-keli-paprasti-patarimai/
4.https://www.who.int/en/news-room/fact-sheets/detail/food-safety?
5.https://nvsc.lrv.lt/media/viesa/saugykla/2024/5/gsKMN1S4ysk.pdf

