Rugsėjo 22-ąją minima Tarptautinė diena be automobilio – tai proga bent vienai dienai automobilį palikti namuose ir pasirinkti kitą keliavimo būdą: eiti pėsčiomis, važiuoti dviračiu, naudotis viešuoju transportu ar dalytis kelione. Tačiau šios dienos prasmė platesnė – ji kviečia permąstyti kasdienius judėjimo įpročius ir jų poveikį mūsų sveikatai bei aplinkai. Lietuvoje ši diena minima jau daugiau kaip du dešimtmečius.

Kodėl tai svarbu sveikatai?

Transporto pasirinkimas yra glaudžiai susijęs su visuomenės sveikata. PSO pabrėžia, kad oro tarša yra reikšmingas visuomenės sveikatos rizikos veiksnys, susijęs su širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo sistemos bei kitomis ligomis. Higienos institutas atkreipia dėmesį į kietųjų dalelių poveikį: didesnė tarša gali dirginti kvėpavimo takus, paūminti kai kurias lėtines kvėpavimo bei širdies ir kraujagyslių ligas, o ilgalaikis poveikis siejamas su rimtesniais sveikatos sutrikimais. Todėl rinkdamiesi aktyvų judėjimą ar viešąjį transportą ne tik judame daugiau – prisidedame ir prie aplinkos, kurioje gyvename, gerinimo. Kasdienės kelionės pėsčiomis ar dviračiu leidžia fizinį aktyvumą įtraukti į įprastą dienos rutiną – tam nereikia papildomai skirti laiko sporto salei ar treniruotei.
Pasaulio sveikatos organizacija pabrėžia, kad bet koks fizinis aktyvumas yra geriau nei jo nebuvimas, o suaugusiesiems rekomenduojama per savaitę sukaupti bent 150–300 minučių vidutinio intensyvumo aerobinės fizinės veiklos. Ėjimas pėsčiomis, važiavimas dviračiu ir kitos aktyvaus judumo formos taip pat įskaičiuojamos į šį fizinį aktyvumą.
Moksliniai tyrimai rodo, kad aktyvus keliavimas gali būti siejamas su mažesne širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Vienoje sisteminėje apžvalgoje ir metaanalizėje, apėmusioje daugiau kaip 1 mln. žmonių, nustatyta, kad važiavimas dviračiu buvo susijęs su mažesne širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Kita metaanalizė, kurioje analizuoti daugiau kaip 829 tūkst. darbuotojų duomenys, parodė, kad aktyvus keliavimas į darbą buvo susijęs su mažesne bendrojo ir širdies bei kraujagyslių ligų mirtingumo rizika.

 

Mažiau automobilių – švaresnis oras

Automobilių eismas yra vienas iš svarbiausių oro taršos šaltinių. Transporto priemonių poveikis aplinkai susijęs ne tik su vidaus degimo variklių išmetamosiomis dujomis – tarša susidaro ir dėl padangų, stabdžių bei kelio dangos dėvėjimosi.

Miestui svarbus ir triukšmas

Automobilių eismas sukelia ne tik oro taršą, bet ir triukšmą. PSO nurodo, kad ilgalaikis transporto keliamo triukšmo poveikis gali būti susijęs su miego sutrikimais, padidėjusiu kraujospūdžiu ir širdies bei kraujagyslių ligomis.
Moksliniai duomenys taip pat stiprina šį ryšį. 2023 m. sisteminėje apžvalgoje ir metaanalizėje nustatyta, kad didėjantis ilgalaikis kelių transporto triukšmo poveikis buvo susijęs su didesne širdies ir kraujagyslių ligų rizika.
Tai reiškia, kad mažiau intensyvus automobilių eismas gali prisidėti ne tik prie švaresnio oro, bet ir prie ramesnės, malonesnės miesto aplinkos.

Aktyvus judumas – nauda ne tik vienai dienai

Tarptautinė diena be automobilio neturėtų būti tik vienos dienos eksperimentas. Jos tikslas – paskatinti pastebėti, kiek mūsų kasdienių kelionių galėtų būti atliekama kitaip.
Higienos institutas kartu su PSO ir kitais partneriais Lietuvoje skatina aktyvų judumą ir pabrėžia, kad net nedideli kasdieniai pokyčiai – pavyzdžiui, kelionė į darbą ar mokyklą pėsčiomis arba dviračiu – gali būti naudingi žmogaus sveikatai, aplinkai ir miesto gyvybingumui. PSO taip pat pabrėžia, kad vaikščiojimas ir važiavimas dviračiu gali prisidėti prie geresnės fizinės ir psichikos sveikatos, mažesnės taršos, mažesnių transporto spūsčių ir gyvybingesnių miestų kūrimo.
Svarbu ir tai, kad aktyvus judumas turi būti saugus ir prieinamas visiems. Tam reikalingi patogūs šaligatviai, saugios perėjos, dviračių infrastruktūra, gerai organizuotas viešasis transportas ir miestų planavimas, kuriame žmogaus sveikata yra vienas iš prioritetų.

 

Ką galime padaryti jau rugsėjo 22-ąją?

Kiekvienas galime pasirinkti pagal savo galimybes:

• Eiti pėsčiomis, jei kelionė nėra tolima
• Važiuoti dviračiu, kai maršrutas ir oro sąlygos tam tinkami
• Rinktis viešąjį transportą vietoje individualaus automobilio
• Dalytis automobiliu, jei automobilio atsisakyti nėra galimybės
• Planuoti keliones, kad vienos išvykos metu būtų galima sutvarkyti kelis reikalus
• Įtraukti daugiau judėjimo į kasdienybę, neapsiribojant viena akcijos diena.

Jeigu dėl darbo, sveikatos, šeimos aplinkybių ar gyvenamosios vietos automobilis yra būtinas, ši diena nėra raginimas jo atsisakyti bet kokia kaina. Jos esmė yra parodyti, kad ten, kur turime pasirinkimą, galime rinktis sveikesnį ir aplinkai palankesnį keliavimo būdą.

Mažas pasirinkimas šiandien – didesnė nauda rytoj!

Tarptautinė diena be automobilio primena paprastą dalyką: mūsų kasdieniai pasirinkimai formuoja ne tik asmeninę rutiną, bet ir miestą, kuriame gyvename. Daugiau vaikščiojimo, važiavimo dviračiu ir viešojo transporto gali reikšti daugiau fizinio aktyvumo, mažiau oro taršos ir triukšmo bei sveikesnę miesto aplinką.

Rugsėjo 22-ąją išbandykime kelionę be automobilio. Galbūt tai bus ne tik viena diena be automobilio, bet ir vienas naujas sveikesnis įprotis.

 

Mokslinė literatūra ir patikimi šaltiniai:

• World Health Organization. WHO guidelines on physical activity and sedentary behaviour. 2020. PSO gairės dėl fizinio aktyvumo
• World Health Organization. Promoting walking, cycling and other forms of active mobility. 2025–2026. PSO – vaikščiojimas ir važiavimas dviračiu
• World Health Organization. Global air quality guidelines. 2021. PSO oro kokybės gairės
• World Health Organization Regional Office for Europe. Environmental noise guidelines for the European Region. 2018. PSO aplinkos triukšmo gairės
• World Health Organization. Walking and cycling: latest evidence to support policy-making and practice. 2022. PSO – vaikščiojimo ir važiavimo dviračiu įrodymai
• Higienos institutas. Kelyje į sveiką ateitį: aktyvaus judumo svarba. 2025. Higienos institutas – aktyvaus judumo svarba
• Higienos institutas. Oro tarša ir jos poveikis žmonių sveikatai. Higienos institutas – oro taršos poveikis sveikatai
• Götschi T, Garrard J, Giles-Corti B. Cycling is associated with a lower incidence of cardiovascular diseases and death: systematic review and meta-analysis. Br J Sports Med. 2019. PubMed – sisteminė dviračių naudos analizė
• Hamer M, Chida Y. Active commuting and cardiovascular risk: a meta-analytic review. Prev Med. 2008. PubMed – aktyvaus keliavimo ir ŠKL rizika
• Dinu M, Pagliai G, Macchi C, Sofi F. Protective Effect on Mortality of Active Commuting to Work: A Systematic Review and Meta-analysis. Prev Med. 2021. PubMed – aktyvaus keliavimo ir mirtingumo analizė
• Fu X, et al. Long-Term Exposure to Traffic Noise and Risk of Incident Cardiovascular Diseases: a Systematic Review and Dose-Response Meta-Analysis. J Urban Health. 2023. PubMed – transporto triukšmas ir ŠKL
• Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija. Transporto sektoriaus poveikis aplinkos oro kokybei. 2025. Aplinkos ministerija – transportas ir oro kokybė

Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė
Agnė Podelė