Norime atkreipti dėmesį į blusas – smulkius parazituojančius vabzdžius, kurių įkandimai gali sukelti vaikams niežėjimą, paraudimą ir nemalonius pojūčius. Svarbu žinoti, kaip blusas atpažinti, kaip sumažinti jų patekimo į namus riziką ir ką daryti pastebėjus vaikui galimus įkandimus.
Kaip blusos patenka į aplinką?
Blusos dažniausiai yra susijusios su gyvūnais – katėmis, šunimis ir kitais žinduoliais. Jos gali patekti į namus su augintiniais, taip pat iš aplinkos, kurioje lankosi gyvūnai. Nors blusos pirmenybę teikia gyvūnams, esant tinkamų šeimininkų trūkumui jos gali įkąsti ir žmogui. Svarbu pabrėžti, kad blusų atsiradimas savaime nereiškia, jog namuose ar šeimoje nesilaikoma higienos. Blusos gali patekti į įvairią gyvenamąją aplinką ir išlikti kilimuose, patalynėje, minkštuose balduose ar kitose vietose, kur lankosi gyvūnai. Pasimaitinusios blusos be šeimininko gali išgyventi iki 6 mėnesių. Blusos gyvena ir parazituoja nuo kelių mėnesių iki 1-2 metų. Blogiausia tai, kad namuose blusos gali nesustodamos daugintis ir parazituoti ištisus metus. Dėl savo unikalios sandaros, blusos gali judėti visur ir bet kokiomis sąlygomis. Be to jos suaktyvėja pavasario ir rudens metu.
Kaip atrodo blusų įkandimai?
Blusų įkandimai dažniausiai sukelia:
- mažus paraudusius, niežtinčius odos plotelius;
- niežėjimą ir sudirgimą;
- įkandimų grupeles ar kelis įkandimus šalia vienas kito;
- dažniau pažeidžiamos apatinės kojų, pilvo dalys ir pėdos.
Vaikai dėl niežėjimo gali kasytis, todėl oda gali būti pažeista ir atsirasti antrinės infekcijos rizika. Svarbu žinoti, kad vien pagal įkandimo išvaizdą ne visada galima patikimai nustatyti, jog tai būtent blusų įkandimai. Panašius odos pokyčius gali sukelti ir kiti vabzdžiai, odos sudirgimas ar alerginės reakcijos.
Ką daryti, jei vaikui atsirado įkandimų?
- Nuplaukite pažeistą odos vietą vandeniu ir švelniu muilu.
- Stenkitės, kad vaikas nekasytų įkandimų – trumpai nukirpti nagai gali padėti sumažinti odos pažeidimo riziką.
- Jei niežėjimas stiprus ar odos reakcija didelė, pasitarkite su šeimos gydytoju arba vaistininku dėl vaikui tinkamų priemonių (pvz. tepalas nuo vabzdžių įkandimo)
- Stebėkite odą. Jei paraudimas didėja, atsiranda pūliavimas, stiprus tinimas, karščiavimas ar vaiko savijauta blogėja, reikėtų kreiptis į gydytoją.
Jei įkandimai kartojasi, svarbu ieškoti galimo šaltinio namuose, ypač jei šeima augina augintinių!
Kaip išvengti blusų?
- Reguliariai tikrinkite augintinius.
Jei šeimoje yra šuo ar katė, reguliariai apžiūrėkite jų kailį ir naudokite veterinarijos gydytojo rekomenduojamas apsaugos nuo blusų priemones. Augintinių apsauga nuo blusų yra viena svarbiausių priemonių mažinant jų atsiradimo namuose riziką. Svarbu nenaudoti augintiniams skirtų preparatų savo vaikui ir visada laikytis konkretaus preparato naudojimo instrukcijos.
- Reguliariai siurbkite patalpas.
Jeigu kyla įtarimas dėl blusų, kruopščiai siurbkite kilimus, grindis, minkštus baldus ir vietas palei sienas, grindų įplyšimus. Ypač svarbu išvalyti vietas, kuriose dažnai būna augintiniai.
- Apžiūrėkite namų aplinką, ypač:
- kilimus ir kilimėlius;
- minkštus baldus;
- vaiko miego ir žaidimų vietas;
- patalynę ir antklodes;
- vietas, kuriose galėjo lankytis ar būti gyvūnų;
- į namus neseniai parsineštus naudotus kilimus, baldus ar tekstilės daiktus.
- Skalbkite patalynę ir augintinių guolius.
Reguliariai skalbkite patalynę, užvalkalus, antklodes ir augintinių guolius. Nustačius blusų problemą, rekomenduojama kartu tvarkyti ir gyvūną, ir aplinką, nes vien tik gyvūno gydymo gali nepakakti.
- Jei blusų daug – kreipkitės pagalbos.
Esant didesniam užsikrėtimui, blusų gali būti sunku atsikratyti vien tik įprastu namų tvarkymu. Blusų gyvenimo ciklas yra sudėtingas, todėl jų naikinimas gali užtrukti. Tokiu atveju gali būti reikalingos profesionalios kenkėjų kontrolės priemonės.
Ką svarbu žinoti apie darželį?
Jeigu vaikui pastebėjote įtartinų įkandimų ar namuose aptikote blusų, informuokite darželio administraciją ar grupės pedagogą. Tai padės įvertinti situaciją ir, jei reikia, imtis papildomų aplinkos patikros bei higienos priemonių. Tačiau nereikėtų automatiškai manyti, kad vaiko įkandimai atsirado darželyje. Blusos dažnai yra susijusios su gyvūnais ir namų aplinka, o vien tik odos bėrimas neleidžia nustatyti, kur ir kada vaikas buvo įkąstas. Taip pat svarbu nepainioti blusų su galvinėmis utėlėmis ar patalinėmis blakėmis. Šie parazitai skiriasi, todėl skiriasi ir jų kontrolės priemonės.
Jei namuose nėra augintinių
Blusų galima aptikti ir namuose, kuriuose nėra šunų, kačių ar kitų augintinių. Nors gyvūnai yra vienas dažniausių blusų šaltinių, parazitai gali būti atnešti iš kitos aplinkos arba patekti į gyvenamąsias patalpas iš aplinkos. Todėl, pastebėjus vaikui galimus blusų įkandimus, nereikėtų iš karto manyti, kad jų šaltinis yra darželis. Vien tik pagal įkandimus neįmanoma patikimai nustatyti, kur vaikas buvo sukandžiotas.
Kad sumažintume įvairių vabzdžių įkandimų ir parazitų plitimo riziką, rekomenduojame kasdieninę profilaktiką šeimai:
- reguliariai prižiūrėti ir tikrinti augintinius;
- palaikyti švarą namuose, ypač kilimuose ir minkštuose balduose;
- reguliariai skalbti patalynę ir augintinių guolius;
- vaikams priminti neliesti ir neglostyti nepažįstamų ar benamių gyvūnų;
- pastebėjus parazitų požymių, nedelsiant imtis tinkamų kontrolės priemonių;
- apie pastebėtą galimą problemą informuoti darželį, kad būtų galima laiku įvertinti situaciją.
Svarbiausia – ramiai įvertinti situaciją ir ieškoti tikėtino šaltinio. Blusų problema yra išsprendžiama, tačiau dažniausiai reikia vienu metu pasirūpinti ir gyvūnais, ir namų aplinka.
P.S Ši informacija parengta siekiant padėti tėvams laiku atpažinti galimą problemą ir imtis tinkamų profilaktikos priemonių.
Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė
Aušra Džiugelytė