Pasaulinė kontracepcijos diena

Rugsėjo 26-ąją minima Pasaulinė kontracepcijos diena. Tai proga kalbėti ne tik apie apsisaugojimą nuo neplanuoto nėštumo, bet ir apie žmogaus teisę gauti tikslią informaciją, pasirinkti jo poreikius atitinkantį kontracepcijos būdą ir priimti sprendimus dėl savo reprodukcinės sveikatos be spaudimo, gėdinimo ar klaidinančių mitų.
Kontracepcija yra viena svarbiausių šeimos planavimo ir seksualinės bei reprodukcinės sveikatos priemonių. Pasaulio sveikatos organizacija pabrėžia, kad galimybė naudotis kontracepcija padeda žmonėms planuoti, kada ir ar jie nori susilaukti vaikų, nustatyti pageidaujamus tarpus tarp nėštumų ir sumažinti su neplanuotu nėštumu susijusią sveikatos riziką.

Kontracepcija – ne vien nėštumo prevencija

Pirmiausia, kontracepcija padeda išvengti neplanuoto nėštumo. Tačiau jos reikšmė platesnė. Galimybė planuoti nėštumą susijusi su moters sveikata, šeimos gerove, mokymosi ir darbo galimybėmis bei galimybe pačiam žmogui priimti sprendimus dėl savo gyvenimo. PSO nurodo, kad šeimos planavimas gali padėti sumažinti su nėštumu ir gimdymu susijusią riziką, ypač paauglėms, taip pat mažinti nesaugaus aborto poreikį. Kontracepcijos prieinamumas taip pat laikomas svarbia seksualinės ir reprodukcinės sveikatos bei žmogaus teisių dalimi. 2025 m. PSO paskelbė atnaujintą 6-ąjį Medicininių tinkamumo kriterijų kontracepcijai leidimą, kuriame pateikiama daugiau kaip 2000 rekomendacijų dėl 25 šeimos planavimo metodų. Tai svarbu todėl, kad nėra vieno „geriausio“ kontracepcijos būdo visiems – metodo tinkamumas priklauso nuo žmogaus sveikatos būklės, amžiaus, gyvenimo situacijos, pageidavimų, galimų rizikos veiksnių ir to, kaip realiai jis galės naudoti pasirinktą metodą.

Kokių kontracepcijos būdų yra?

Šiuolaikinė kontracepcija apima įvairias priemones:

Hormoninė kontracepcija:

  • sudėtinės hormoninės tabletės;
  • tik progestino turinčios tabletės;
  • kontraceptinis implantas;
  • hormoninė gimdos sistema;
  • injekcijos;
  • kontraceptinis pleistras;
  • makšties žiedas.

Nehormoninė kontracepcija:

  • varinė gimdos spiralė;
  • prezervatyvai;
  • vaisingumo pažinimo metodai;
  • kitos barjerinės priemonės.

Nuolatinė kontracepcija:

  • moters kiaušintakių sterilizacija;
  • vyro vazektomija.

Yra ir skubioji kontracepcija, kuri naudojama po nesaugių lytinių santykių arba tada, kai įprastas kontracepcijos būdas galėjo nesuveikti.

Svarbu suprasti, kad skirtingų metodų veiksmingumas ir naudojimo reikalavimai labai skiriasi. Tai nereiškia, kad vienas metodas yra „geras“, o kitas – „blogas“. Geriausias metodas yra tas, kuris yra mediciniškai tinkamas konkrečiam žmogui ir kurį jis gali patikimai bei priimtinai naudoti.

Prezervatyvas – ypatingas kontracepcijos būdas

Prezervatyvai turi vieną labai svarbią savybę, kurios neturi hormoninė kontracepcija, gimdos spiralės ar implantai: tinkamai ir nuosekliai naudojami prezervatyvai padeda apsisaugoti ne tik nuo nėštumo, bet ir nuo daugelio lytiškai plintančių infekcijų (LPI), įskaitant ŽIV.  PSO nurodo, kad prezervatyvai yra vienintelė kontracepcijos priemonė, kuri kartu atlieka ir LPL (lytiškai plintančių ligų), įskaitant ŽIV, prevencijos funkciją. Tinkamai naudojami vyriški prezervatyvai yra labai veiksmingi, tačiau jų apsauginis poveikis priklauso nuo taisyklingo naudojimo kiekvienų lytinių santykių metu. Todėl žmonėms, kuriems aktuali LPL rizika, gali būti racionalu naudoti vadinamąją dvigubą apsaugą – prezervatyvą kartu su kitu patikimu nėštumo prevencijos metodu.

                                                                                               

Ilgalaikiai metodai: kai nereikia apie kontracepciją galvoti kasdien

Implantai ir gimdos spiralės priskiriami ilgalaikės grįžtamosios kontracepcijos metodams. Jų privalumas – ilgalaikis poveikis ir mažesnė tikimybė, kad veiksmingumas sumažės dėl kasdienio ar kiekvieno lytinio akto metu atliekamo naudotojo veiksmo. Mokslinių tyrimų duomenys rodo, kad šie metodai gali būti tinkami ir paauglėms bei jaunoms moterims. Sisteminei apžvalgai ir metaanalizei, apėmusiai 4886 jaunesnes nei 25 metų moteris, nustatytas aukštas ilgalaikių metodų tęstinumo rodiklis po 12 mėnesių. Tačiau labai svarbu išvengti klaidingos nuostatos, kad šie metodai turėtų būti rekomenduojami visiems. 2022 m. sisteminė apžvalga ir metaanalizė, apėmusi daugiau kaip 10 tūkst. paauglių ir jaunų žmonių, nustatė reikšmingų žinių spragų ir mitų įskaitant klaidingą įsitikinimą, kad šie metodai gali sukelti nevaisingumą.

O kaip dėl hormoninės kontracepcijos?

Hormoninė kontracepcija yra plačiai naudojama ir daugeliui žmonių yra saugi, tačiau jos pasirinkimas neturėtų būti grindžiamas vien draugės patirtimi ar informacija socialiniuose tinkluose. Pavyzdžiui, sudėtinės geriamosios kontraceptinės tabletės daugeliui moterų yra tinkamos, tačiau tam tikros sveikatos būklės gali pakeisti jų tinkamumą. PSO medicininio tinkamumo kriterijai būtent todėl vertina skirtingų metodų saugumą atsižvelgiant į individualias sveikatos būkles ir fiziologines aplinkybes. Hormoninė kontracepcija gali turėti ir ne tik kontraceptinį poveikį. PSO nurodo, kad geriamosios kontraceptinės tabletės kai kurioms moterims gali sumažinti menstruacinį skausmą ir gausų kraujavimą. Kita vertus, kai kurioms moterims hormoniniai metodai gali sukelti nepageidaujamą poveikį (silpnumas, pykinimas, depresyvumas, svorio prieaugis,..). Todėl klausimas neturėtų būti „ar hormoninė kontracepcija gera, ar bloga?“. Tikslesnis klausimas yra: „Ar šis metodas man yra tinkamas ir saugus?“

Kontracepcijos mitai gali turėti realių pasekmių

Viena iš svarbiausių Pasaulinės kontracepcijos dienos temų – patikima informacija. Internete galima rasti teiginių, kad kontraceptinės tabletės „visam laikui sugadina vaisingumą“, gimdos spiralės „skirtos tik jau gimdžiusioms moterims“ arba kad nutraukus hormoninę kontracepciją vaisingumas ilgą laiką negrįžta. Tokie apibendrinimai nėra pagrįsti šiuolaikiniais medicininiais įrodymais. Pavyzdžiui, PSO nurodo, kad nutraukus tiek sudėtines, tiek tik progestino turinčias kontraceptines tabletes vaisingumas grįžta greitai. Tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas žmogus patirs visiškai vienodą poveikį. Organizmo reakcijos gali skirtis, todėl kilus klausimų dėl menstruacijų, šalutinių poveikių, vaisingumo ar kitų simptomų verta kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą.

Skubioji kontracepcija: svarbu žinoti iš anksto

Skubioji kontracepcija skirta situacijoms, kai įvyko nesaugūs lytiniai santykiai arba galėjo nesuveikti įprastas kontracepcijos metodas. Tai nėra tas pats, kas įprasta kontracepcija. Jos paskirtis – sumažinti nėštumo tikimybę po lytinių santykių, o ne pakeisti nuolatinį kontracepcijos metodą.

Kontracepcija nėra vien moters atsakomybė

Istoriškai nėštumo prevencija dažnai buvo suvokiama kaip pirmiausia moters atsakomybė. Tačiau seksualinė ir reprodukcinė sveikata yra abiejų partnerių atsakomybė. Vyrai taip pat gali aktyviai dalyvauti planuojant šeimą: naudoti prezervatyvus, kalbėtis su partnere apie kontracepciją, gerbti jos pasirinkimą ir prisiimti atsakomybę už bendrą seksualinę sveikatą. PSO yra atkreipusi dėmesį į poreikį didinti vyrų įsitraukimą į šeimos planavimą ir nepalikti kontracepcijos naštos vien moterims.

Svarbiausia – ne „teisinga“ kontracepcija, o informuotas pasirinkimas

Kontracepcijos pasirinkimas yra labai individualus. Vienam žmogui svarbiausia gali būti didžiausias įmanomas veiksmingumas, kitam – galimybė greitai nutraukti metodą, trečiam – menstruacijų kontrolė, dar kitam – nehormoninis būdas. Todėl profesionali konsultacija neturėtų būti vien gydytojo nurodymas, ką pacientas „privalo“ naudoti. Mokslinėje literatūroje vis daugiau dėmesio skiriama bendram sprendimų priėmimui – procesui, kai sveikatos priežiūros specialistas pateikia objektyvią informaciją apie skirtingų metodų naudą, riziką, veiksmingumą ir galimus nepageidaujamus poveikius, o žmogus pats dalyvauja priimant sprendimą. Svarbus ir kitas principas – pasirinkimas turi būti laisvas nuo spaudimo. Žmogus turi teisę pasirinkti kontracepciją, jos atsisakyti arba pakeisti pasirinktą metodą. Kontracepcijos konsultavimas neturėtų būti grindžiamas gėdinimu, stereotipais ar spaudimu.

Ką verta prisiminti?

✔ Kontracepcija padeda išvengti neplanuoto nėštumo ir leidžia planuoti šeimą.

✔ Nėra vieno universaliai geriausio metodo – tinkamumas priklauso nuo individualios situacijos.

✔ Prezervatyvas yra vienintelė kontracepcijos priemonė, kuri kartu padeda apsisaugoti nuo lytiškai plintančių infekcijų.

✔ Ilgalaikiai metodai, tokie kaip implantai ir gimdos spiralės, yra vieni veiksmingiausių grįžtamųjų metodų.

✔ Hormoninė kontracepcija daugeliui žmonių yra saugi, tačiau kai kurioms sveikatos būklėms reikia individualaus įvertinimo.

✔ Skubioji kontracepcija skirta išskirtinėms situacijoms ir nėra LPL prevencijos priemonė.

✔ Kontracepcijos pasirinkimas turi būti savanoriškas, informuotas ir paremtas mokslu.

✔ Atsakomybė už seksualinę ir reprodukcinę sveikatą tenka ne vien moteriai – tai abiejų partnerių atsakomybė. 

                                                                                             

Pasaulinė kontracepcijos diena – proga kalbėti be mitų

Pasaulinė kontracepcijos diena nėra raginimas visiems rinktis vieną konkretų kontracepcijos metodą. Jos esmė – galimybė rinktis. Pasirinkti informuotai. Pasirinkti saugiai. Pasirinkti be spaudimo ir prireikus – pakeisti savo pasirinkimą. Kai sprendimai dėl seksualinės ir reprodukcinės sveikatos grindžiami patikima informacija, individualiais poreikiais ir pagarba žmogaus autonomijai, kontracepcija tampa ne tik nėštumo prevencijos priemone, bet ir svarbia sveikatos, gerovės bei gyvenimo planavimo dalimi.

Žinojimas suteikia galimybę rinktis. O informuotas pasirinkimas – galimybę planuoti savo ateitį. 

Pagrindiniai šaltiniai ir mokslinė literatūra:

  1. World Health Organization. Family planning/contraception methods. 2025.
  2. World Health Organization. Medical eligibility criteria for contraceptive use, 6th ed. 2025.
  3. World Health Organization. Oral contraceptives. 2025.
  4. World Health Organization. Condoms. 2025.
  5. United Nations Population Fund. World Contraception Day. 2025.
  6. Polis CB, Bradley SEK, Micks EA, Steiner MJ. Contraceptive effectiveness: A synthesis of the literature. Contraception. 2026. PMID: 41177213.
  7. Long-acting reversible contraception in adolescents: a systematic review and meta-analysis. PMID: 28038902.
  8. Kirubarajan A, et al. Awareness, knowledge, and misconceptions of adolescents and young people regarding long-acting reversible contraceptives: a systematic review and meta-analysis. Fertil Steril. 2022. PMID: 35637026.
  9. DiCenzo N, Van Tongeren L, Chan J, Brandi K. Contraceptive Counseling: Best Practices and Shared Decision Making. Obstet Gynecol Clin North Am. 2025. PMID: 40320272.
  10. Silva RR, et al. Woman-centered shared decision-making to promote contraceptive counseling: an integrative review. Rev Bras Enferm. 2022. PMID: 35584419.
  11. Long-Acting Reversible Contraception, Condom Use, and Sexually Transmitted Infections: A Systematic Review and Meta-analysis. PMID: 34686301.
  12. Comparison of levonorgestrel in different forms and copper intrauterine devices for emergency contraception: A systematic review and meta-analysis. 2025. PMID: 39701010.
  13. Systematic Review of Hormonal Contraception and Risk of Venous Thrombosis. PMID: 32431379.
  14. Higienos instituto leidinys „Visuomenės sveikata“ – recenzuojamas Lietuvos visuomenės sveikatos mokslo leidinys, kuriame publikuojami Lietuvos ir užsienio moksliniai tyrimai bei visuomenės sveikatos praktikos analizės.

    Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė
    Agnė Podelė

Translate »