Lapkričio 14-ąją minima Pasaulinė diabeto diena, kurios tikslas – atkreipti visuomenės dėmesį į vieną sparčiausiai plintančių lėtinių ligų pasaulyje – cukrinį diabetą. Ši diena skirta didinti žmonių informuotumą apie ligos priežastis, rizikos veiksnius, simptomus, prevenciją ir ankstyvos diagnostikos svarbą.Cukrinis diabetas, tai lėtinė medžiagų apykaitos liga, kuriai būdingas padidėjęs gliukozės (cukraus) kiekis kraujyje. Taip nutinka tuomet, kai kasa gamina nepakankamai insulino arba organizmas negali jo tinkamai panaudoti. Insulinas yra hormonas, padedantis gliukozei iš kraujo patekti į organizmo ląsteles, kur ji naudojama energijai gauti. Sutrikus šiam procesui, gliukozės kiekis kraujyje padidėja ir ilgainiui gali pažeisti įvairius organus bei organizmo sistemas.
Kokie yra cukrinio diabeto tipai?
Skiriami trys pagrindiniai cukrinio diabeto tipai. 1 tipo cukrinis diabetas yra autoimuninė liga, kai imuninė sistema pažeidžia insuliną gaminančias kasos ląsteles. Dėl to organizmas beveik arba visiškai nebegamina insulino, todėl žmogui visą gyvenimą reikalingas gydymas insulinu. Šis diabeto tipas dažnai diagnozuojamas vaikystėje ar jaunystėje, tačiau gali pasireikšti bet kuriame amžiuje. Šiuo metu nėra žinomo būdo, kaip jo išvengti.
2 tipo cukrinis diabetas yra dažniausiai pasitaikanti ligos forma. Jis išsivysto tuomet, kai organizmo ląstelės tampa mažiau jautrios insulinui, o kasa ilgainiui nebegali pagaminti pakankamo jo kiekio. Šios ligos atsiradimui įtakos turi genetinis polinkis, antsvoris, nepakankamas fizinis aktyvumas, nesubalansuota mityba ir kiti veiksniai. Gestacinis, arba nėščiųjų, diabetas nustatomas nėštumo metu, kai padidėja gliukozės kiekis kraujyje. Nors po gimdymo gliukozės kiekis dažniausiai normalizuojasi, moterims išlieka didesnė rizika ateityje susirgti 2 tipo cukriniu diabetu.
Kokie požymiai gali įspėti apie ligą?
Pirmieji cukrinio diabeto simptomai ne visada būna ryškūs, todėl žmogus gali ilgą laiką net neįtarti sergantis. Dažniausiai pasireiškia padidėjęs troškulys, burnos džiūvimas, dažnas šlapinimasis, ypač naktį, nuolatinis nuovargis, padidėjęs alkio jausmas, nepaaiškinamas kūno svorio mažėjimas ir neryškus matymas. Taip pat gali lėčiau gyti žaizdos, dažniau kartotis infekcijos. Ypač svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad sergant 2 tipo cukriniu diabetu simptomai gali būti nežymūs arba jų gali visai nebūti. Dėl šios priežasties liga kartais nustatoma tik profilaktinio sveikatos patikrinimo metu arba jau atsiradus komplikacijoms.
Kodėl svarbu laiku diagnozuoti diabetą?
Ilgą laiką padidėjęs gliukozės kiekis kraujyje gali pažeisti kraujagysles ir nervus, todėl didėja širdies ir kraujagyslių ligų, infarkto, insulto, inkstų pažeidimų, regėjimo sutrikimų bei nervų sistemos pažeidimų rizika. Sunkesniais atvejais gali atsirasti sunkiai gyjančių pėdų žaizdų, o komplikacijos gali baigtis net galūnių amputacija. Vis dėlto cukrinis diabetas nėra nuosprendis. Laiku nustačius ligą, tinkamai gydantis, stebint gliukozės kiekį kraujyje ir laikantis sveikos gyvensenos principų, galima kontroliuoti ligą, sumažinti komplikacijų riziką ir gyventi visavertį gyvenimą.
Kaip sumažinti riziką susirgti 2 tipo cukriniu diabetu?
Nors ne visų diabeto rizikos veiksnių galime išvengti, gyvenimo būdas turi didelę reikšmę ligos prevencijai. Vienas svarbiausių sveikatos stiprinimo principų – subalansuota ir įvairi mityba. Kasdien rekomenduojama rinktis daugiau daržovių, vaisių, ankštinių daržovių, viso grūdo produktų, žuvies ir kitų visaverčių maisto produktų. Vertėtų riboti saldžiųjų gėrimų, saldumynų, stipriai perdirbtų produktų ir perteklinio cukraus vartojimą.
Ne mažiau svarbus reguliarus fizinis aktyvumas. Judėjimas padeda organizmui geriau panaudoti insuliną, palaikyti normalų gliukozės kiekį kraujyje ir kontroliuoti kūno svorį. Suaugusiesiems rekomenduojama per savaitę skirti bent 150–300 minučių vidutinio intensyvumo fizinei veiklai, pavyzdžiui, sparčiam vaikščiojimui, važiavimui dviračiu ar plaukimui. Taip pat svarbu palaikyti sveiką kūno svorį, nerūkyti ir reguliariai tikrintis sveikatą. Jeigu yra antsvoris, padidėjęs kraujospūdis, genetinis polinkis ar kitų rizikos veiksnių, rekomenduojama pasitarti su šeimos gydytoju dėl gliukozės kiekio kraujyje tyrimo. Diabetui nustatyti gali būti atliekamas gliukozės kiekio kraujyje nevalgius arba glikuoto hemoglobino (HbA1c) tyrimas.
Gyvenimas sergant cukriniu diabetu reikalauja nuolatinio dėmesio savo sveikatai: gliukozės kiekio stebėjimo, mitybos planavimo, vaistų vartojimo ir reguliarių apsilankymų pas sveikatos priežiūros specialistus. Visa tai gali kelti emocinę įtampą, nerimą ar nuovargį. Todėl svarbu ne tik užtikrinti tinkamą medicininę priežiūrą, bet ir suteikti emocinį palaikymą. Artimųjų supratimas, palaikymas ir bendruomenės įsitraukimas padeda žmogui lengviau prisitaikyti prie kasdienių ligos kontrolės iššūkių.
Pasaulinė diabeto diena primena, kad rūpinimasis sveikata prasideda nuo kasdienių pasirinkimų. Net ir nedideli pokyčiai – daugiau judėjimo, sveikesnė mityba, mažesnis saldžiųjų gėrimų vartojimas ir profilaktiniai sveikatos patikrinimai – gali turėti reikšmingos įtakos mūsų savijautai ir ilgalaikei sveikatai.
Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė
Aušra Rešimavičienė
Naudota informacija:
1. https://www.who.int/news-room/questions-and-answers/item/diabetes
2. https://idf.org/managing-diabetes/insulin/
3. https://www.diabetoabc.lt/living-with-diabetes.html
4. https://demencijalietuvoje.org/cukrinis-diabetas-ir-demencija/
5. https://www.pasveik.lt/lt/ligos-ir-sindromai/cukrinis-diabetas-cukralige/