AIDS- geriau žinoti!

Gruodžio 1-ąją dieną daugelyje pasaulio šalių, taip pat ir Lietuvoje, yra minima Pasaulinė AIDS diena. Šią dieną siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į ŽIV/AIDS grėsmę ir plėsti informaciją visame pasaulyje apie šią pandemiją. Šių metų tema – „Eikite teisių keliu: mano sveikata, mano teisė!“ kviečia visus žmones, nepriklausomai nuo jų lyties, amžiaus, rasės, seksualinės orientacijos, socialinės padėties ar kitų aplinkybių, laikytis pagrindinio principo – sveikata turi būti užtikrinta kiekvienam žmogui.   Nuo 1981-ųjų, kada buvo užregistruotas pirmasis šios ligos atvejis, vis dar nėra vaistų, galinčių ją išgydyti. Sergančiųjų AIDS ir nešiojančių ŽIV Lietuvoje irgi daugėja, todėl reikia susirūpinti brangiausiu žmogaus turtu – gyvybe.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Šią dieną Krekenavos M. Antanaičio gimnazijos mokiniai dalyvavo viktorinoje „AIDS- geriau žinoti!“, taip paminėdami šią dieną. Jos metu mokiniams ne tik papasakojome apie šios ligos atsiradimą, užsikrėtimo būdus, bet ir reikėjo pasukti galvas, atsakyti į užduotus klausimus. Viktorinos metu mokiniai sužinojo, kuo skiriasi ŽIV nuo AIDS, kaip apsisaugoti nuo ligos, kaip išsiaiškinti ar nesi viruso nešiotojas. Aptarėme ir šios dienos simbolį – raudoną kaspinėlį, kuris segimas norint pagerbti mirusius nuo AIDS.

ŽIV – tai žmogaus imunodeficito virusas.  Infekcijos šaltinis – ŽIV užsikrėtęs žmogus. Didžiausia ŽIV koncentracija randama kraujyje, makšties išskyrose, spermoje, motinos piene. ŽIV užsikrečiama tiesiogiai į kraują, per gleivines ar pažeistą odą patekus ŽIV užkrėstų organizmo skysčių. Seilėse, šlapime, ašarose, prakaite ŽIV koncentracija yra nedidelė, todėl nekelia užsikrėtimo pavojaus. Virusui imlūs visi žmonės. Specifinės imunoprofilaktikos priemonių nėra – vakcina dar tik kuriama.

ŽIV plitimo būdai:

  1. Lytinių santykių metu. ŽIV gali plisti per visų rūšių lytinius santykius: heteroseksualius ar homoseksualius, oralinius ir analinius, jeigu vienas iš partnerių yra užsikrėtęs.
  2. Per kraują: dalijantis užkrėstais švirkštais ar adatomis (pvz., vartojant narkotikus), perpilant kraują, atliekant invazines procedūras nesteriliais įrankiais .
  3. ŽIV užsikrėtusi motina gali užkrėsti savo vaiką (perinatalinis, vertikalus ŽIV perdavimo būdas) nėštumo, gimdymo metu arba žindant.

ŽIV neužsikrečiama naudojantis tuo pačiu tualetu, baseinu, indais ar per vabzdžių (pvz., uodų, erkių) įkandimus. ŽIV neperduodamas per kasdienius, socialinius kontaktus, pvz., rankos paspaudimą sveikinantis ar apsikabinant. Siekiant apsisaugoti nuo per lytinius santykius plintančio ŽIV, visada ir visų rūšių lytinių santykių metu rekomenduojama naudoti prezervatyvą. Taip pat svarbu turėti pastovų lytinį partnerį; jei sergama kokia nors kita lytiškai plintančia infekcija (LPI), būtina ją išgydyti, nes sergant kita LPI padidėja rizika užsikrėsti ŽIV, rekomenduojama nesinaudoti kitų panaudotais (nesteriliais) švirkštais ar adatomis, manikiūro, pedikiūro, tatuiruočių darymo ar kitais instrumentais; naudoti asmenines apsaugos priemones ir vengti mikrotraumų darbo metu atliekant invazines procedūras, kai yra kontaktas su paciento biologiniais skysčiais. Niekada neužmirškime, kad kiekvienas iš mūsų gali susirgti šia baisia liga.

 Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė

Aušra Džiugelytė