Antimikrobinis atsparumas

Antibiotikai, dar vadinami antimikrobiniai vaistai, – tai vaistai, kurie naikina bakterijas ar sustabdo jų augimą, ir taip gydo infekcijas, kuriomis serga žmonės, gyvūnai, o kartais ir augalai. Antibiotikai yra bakterinėms infekcijoms (tokioms kaip pneumokokinė pneumonija ar stafilokokinis kraujo užkrėtimas) gydyti skirti vaistai. Antimikrobiniai vaistai, kurie veiksmingai kovoja su virusais, paprastai vadinami priešvirusiniais vaistais (pvz., skirti gripui, ŽIV ir pūslelinei gydyti). Ne visi antibiotikai kovoja su visomis bakterijomis. Egzistuoja daugiau nei penkiolika skirtingų klasių antibiotikų ir jie skiriasi savo chemine struktūra ir poveikiu bakterijoms. Vienas antibiotikas gali kovoti tik su viena arba keletu bakterijų rūšių.

Atsparumas antimikrobinėms medžiagoms atsiranda tada, kai mikrobai, tokie kaip bakterijos ir grybeliai, įgyja gebėjimą nugalėti vaistus, skirtus juos naikinti. Atsparias infekcijas gali būti sunku, o kartais ir neįmanoma gydyti. Atsparumas antimikrobinėms medžiagoms yra natūralus procesas. Tačiau atsparumo antimikrobinėms medžiagoms padidėjimą lemia antibiotikų ir priešgrybelinių vaistų veikiamas mikrobų derinys ir tų mikrobų plitimas bei jų atsparumo mechanizmai. Atsparumas antimikrobinėms medžiagoms nereiškia, kad mūsų organizmas yra atsparus antibiotikams ar priešgrybeliniams vaistams. Tai reiškia, kad infekciją sukeliančios bakterijos ar grybeliai yra atsparūs antibiotikams ar priešgrybeliniam gydymui.

Mikrobai – labai maži gyvi organizmai, įskaitant bakterijas, grybus, parazitus ir virusus. Dauguma mikrobų yra nekenksmingi ir netgi naudingi žmonėms, tačiau kai kurie gali sukelti infekcijas. Kenksmingi mikrobai vadinami patogenais.

Antimikrobiniai vaistai yra terminas, vartojamas apibūdinti vaistus, kurie gydo daugelio rūšių infekcijas, naikindami arba sulėtindami infekciją sukeliančius patogenus. Bakterijos sukelia tokias infekcijas kaip gerklės uždegimas, per maistą plintančios ligos ir kitos rimtos infekcijos. Antibiotikai gydo bakterines infekcijas. Priešgrybeliniai vaistai gydo grybelines infekcijas.

Antibiotikai ir priešgrybeliniai vaistai gelbsti gyvybes, tačiau jų naudojimas gali prisidėti prie atsparių mikrobų atsiradimo. Atsparumas antimikrobinėms medžiagoms pagreitėja, kai antibiotikų ir priešgrybelinių medžiagų buvimas verčia bakterijas ir grybelius prisitaikyti. Antibiotikai ir priešgrybeliniai vaistai naikina kai kuriuos mikrobus, kurie sukelia infekcijas, tačiau jie taip pat naikina naudingus mikrobus, kurie apsaugo mūsų kūną nuo infekcijos. Antimikrobinėms medžiagoms atsparūs mikrobai išgyvena ir dauginasi. Šie išgyvenę mikrobai turi atsparumo bruožus savo DNR, kurie gali plisti į kitus mikrobus. Norėdami išgyventi, mikrobai gali sukurti gynybos strategijas nuo antibiotikų ir priešgrybelinių vaistų, vadinamų atsparumo mechanizmais. DNR nurodo gemalui, kaip gaminti specifinius baltymus, kurie lemia gemalo atsparumo mechanizmus. Bakterijos ir grybai gali turėti daugelio rūšių atsparumo genus.

Kai jau sunkiai gydomi mikrobai turi tinkamą atsparumo mechanizmų derinį, visi antibiotikai ar priešgrybeliniai vaistai gali tapti neveiksmingi, o tai gali sukelti negydomas infekcijas. Nerimą kelia tai, kad antimikrobinėms medžiagoms atsparūs mikrobai gali dalytis savo atsparumo mechanizmais su kitais mikrobais, kurie nebuvo paveikti antibiotikais ar priešgrybeliniais vaistais.

Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė

Karolina Juškaitė