Vaikų sveikata – vienas svarbiausių kiekvienos šeimos ir visuomenės prioritetų. Viena veiksmingiausių priemonių ją apsaugoti yra imunizacija, padedanti užkirsti kelią pavojingoms užkrečiamosioms ligoms dar prieš joms pasireiškiant. Skiepai ne tik saugo patį vaiką nuo sunkių komplikacijų, bet ir prisideda prie visos bendruomenės saugumo, mažindami ligų plitimą. Šiuolaikinė medicina leidžia išvengti tokių ligų kaip tymai, kokliušas ar difterija, kurios anksčiau keldavo rimtą grėsmę vaikų gyvybei ir sveikatai. Laiku atliekama profilaktika užtikrina, kad vaiko imuninė sistema būtų pasirengusi kovoti su infekcijomis, o tėvai galėtų jaustis ramiau dėl savo vaikų ateities.
Skiepai yra vienas svarbiausių žmonijos išradimų ir iki šiol efektyvesnių apsaugos priemonių kovai su užkrečiamosiomis ligomis nėra sukurta. Šimtmečius vykdytų tyrimų bei daugybės pasaulio mokslininkų darbo dėka šiandien vakcinomis galime kontroliuoti beveik 30 ligų. Skiepijimui naudojamos įvairios vakcinos, kurios klasifikuojamos pagal jų sudėtyje esančių medžiagų kilmę, pavyzdžiui: viso mikroorganizmo, gyvosios, inaktyvuotos (negyvosios) ir kt. Vakcinos, skirtos vaikams pagal profilaktinį skiepų kalendorių, yra tikslinės. Šiuo metu pagal vaikų profilaktinio skiepijimo kalendorių nemokamai skiepijama nuo 14 užkrečiamųjų ligų – nuo gimimo iki 18 metų amžiaus. Kiti skiepai, pavyzdžiui, nuo gripo ar COVID-19, atliekami sezoniškai.
Kodėl verta skiepyti vaikus?
Kūdikiai ir maži vaikai yra ypač pažeidžiami, nes jų imuninė sistema dar tik vystosi. Laiku atliekama imunizacija suteikia apsaugą pačiu jautriausiu laikotarpiu, kai ligos gali būti pavojingiausios. Vakcinos apsaugo nuo sunkių ligų ir „moko“ imuninę sistemą atpažinti bei kovoti su patogenais. Skiepijant vaikus prisidedama prie vadinamojo kolektyvinio imuniteto. Tai reiškia, kad sumažėja ligų plitimas visuomenėje ir apsaugomi tie, kurie negali būti skiepijami dėl sveikatos priežasčių (pavyzdžiui, sergantys tam tikromis ligomis). Skiepyti vaikai rečiau serga sunkiomis ligų formomis, todėl sumažėja gydymo ligoninėje poreikis ir ilgalaikių pasekmių tikimybė. Prevencija visada yra efektyvesnė nei gydymas. Skiepai padeda išvengti ne tik sveikatos problemų, bet ir papildomų išlaidų gydymui bei tėvų nedarbingumo. Vis dėlto kartais tėvai, neturėdami pakankamai žinių apie skiepų naudą, baiminasi dėl vaikų sveikatos ir atsisako juos skiepyti, manydami, kad skiepai sukelia įvairius sveikatos sutrikimus. Daugybė mokslinių tyrimų įrodė, kad skiepai neturi ryšio su autizmo sutrikimu – tai vienas dažniausiai pasitaikančių mitų. Taip pat pasitaiko nuomonių, kad geriau persirgti nei skiepytis, kad jei kiti vaikai paskiepyti, savam skiepai nebūtini, ar kad vakcinose yra pavojingų medžiagų. Visa tai – nepagrįsti mitai. Vakcinos yra griežtai tikrinamos ir saugios. Dauguma jų yra inaktyvuotos (negyvos), todėl negali sukelti ligos. Po skiepo gali pasireikšti lengva vietinė reakcija – odos paraudimas, patinimas ar trumpalaikis temperatūros pakilimas. Tai normali organizmo reakcija, rodanti, kad imuninė sistema formuoja apsaugą.
Abejonės ir baimės dėl skiepų yra tokios pat senos kaip ir patys skiepai. Tačiau būtent vakcinacijos dėka išnyko raupai, beveik išnaikintas poliomielitas, o tymų ir raudonukės kontrolė sparčiai gerėja. Daugelis užkrečiamųjų ligų, kurios anksčiau buvo dažnos ir pavojingos, šiandien yra veiksmingai kontroliuojamos. Todėl svarbu pasinaudoti galimybe ir skiepyti vaikus pagal profilaktinį skiepų kalendorių. Priešingu atveju kai kurios ligos gali sugrįžti ar suaktyvėti. Patikimi moksliniai duomenys rodo, kad skiepai yra saugūs, veiksmingi ir būtini vaikų sveikatai apsaugoti. Rūpinkimės vaikų sveikata ir kurkime saugesnę ateitį kartu.
Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Aušra Džiugelytė