Apsinuodijimas kitaip intoksikacija, tai liguisti organizmo pakitimai, sukeliami į jį patekusių arba jame susidariusių nuodingųjų medžiagų. Nuodai gali patekti per virškinamąjį traktą, kvėpavimo takus, prasiskverbti pro odą, akių gleivinę. Apsinuodijimas gali būti ūminis, lėtinis, atsitiktinis arba sąmoningas. Galima apsinuodyti dujomis, smalkėmis, augalais, vaistais, alkoholiu, jo surogatais, narkotinėmis medžiagomis, kartais apsinuodijama maistu, užkrėstu mikrobais arba jų išskiriamais nuodais, sergant kepenų, inkstų, medžiagų apykaitos ligomis susikaupia medžiagų apykaitos produktų, kurie nuodija organizmą. Dažniausi apsinuodijimo simptomai – pykinimas, vėmimas, viduriavimas, apetito stoka, galvos bei pilvo skausmas ir padidėjusi kūno temperatūra, tačiau priklausomai nuo apsinuodijimo tipo, jie gali šiek tiek skirtis. Apsinuodijus alkoholiu, galimi traukuliai, regos sutrikimai ar netgi sąmonės netekimas, tuo tarpu narkotinių medžiagų poveikis pasireiškia ryškiais elgesio pokyčiais. Norint išvengti apsinuodijimo atvejų, reikėtų atkreipti dėmesį į vartojamų produktų saugumą, tinkamai su jais elgtis, juos naudojant.

Apsinuodijimasbuitine chemija – dažnas ir pavojingas reiškinys, galintis sukelti rimtų organizmo sužalojimų ar net mirtį. Šią problemą galima būtų susieti su šių priemonių akį traukiančios pakuotės ar pačio produkto dizainu, kuris neretai pastebimas ne tik suaugusiųjų, bet ir vaikų.Maloniai kvepiantys skalbimo milteliai ar skysčiai, spalvingos indų plovimui skirtos kapsulės greitai gali sudominti vaikus kaip žaislai ar paragavimo verti gėrimai, saldainiai. Kaip išvengti apsinuodijimo buitine chemija?

• Buityje naudojamas chemines medžiagas laikykite atskirai nuo maisto produktų.
• Pavojingus chemikalus – rakinamose spintelėse ar kitose vaikams nepasiekiamose vietose.
• Nepalikite be priežiūros cheminių priemonių, kuriuos naudojate tuo metu, o panaudojus iš karto padėkite vaikams nepasiekiamoje vietoje.
• Skystų cheminių medžiagų pakuotes po naudojimo kruopščiai nuvalykite, tuščias pakuotes prieš išmesdami išplaukite.
• Pirkdami priemones atkreipkite dėmesį, ar dangteliai yra su apsauga nuo vaikų – juos sunkiau atidaryti.
• Perskaitykite ant pakuočių pateiktus perspėjimus.
• Visas medžiagas laikykite originaliose pakuotėse, neperpilkite ir neperpakuokite medžiagų, kad vėliau jų nesupainiotumėte.
• Nelaikykite pavojingų medžiagų likučių netinkamuose induose.

Pagrindinės apsinuodijimo vaistais priežastys gali būti netinkamas vaistų vartojimas, perdozavimas, nesupratimai dėl vartojamų vaistų sąveikos, savavališkas vaistų vartojimas. Kaip išvengti apsinuodijimo vaistais?

• Vaistus laikykite atskirai nuo kitų buityje vartojamų preparatų, vaikams nepasiekiamoje vietoje, užrakintus.
• Nevartokite vaistų tamsoje.
• Netyčia išgėrus ar padavus ne tuos vaistus, visais atvejais būtina pasikonsultuoti su Apsinuodijimų informacijos biuro specialistais.
• Venkite vaistų vartojimo vaikų akivaizdoje, nevadinkite jų saldainiais.
• Mokykite vaikus vaistus vartoti tik tada, kai duoda suaugusieji, neleiskite jų vartoti savarankiškai.
• Vartokite vaistus tik pagal paskirtį ir nurodytą dozę.
• Neduokite vaikui suaugusiesiems skirtų vaistų.

Apsinuodyti augalais galima juos palietus arba suvalgius. Vienų augalų toksinės medžiagos sukelia negalavimus, kitų – gali būti mirtinos. Ypač pavojingi: žalčialunkis, vėlyvis, pakalnutė, durnaropė, šunvyšnė . Kaip išvengti apsinuodijimo augalais?

• Patikrinkite savo sodą (ir ypač jei šalia yra neprižiūrima, nežinoma teritorija), prieš leisdami vaikui jame žaisti.
• Pasidomėkite Jums nežinomais augalais ir grybais, paaiškinkite vaikams, kodėl negalima jų valgyti.
• Namuose auginami nuodingi augalai turi būti vaikams nepasiekiamoje vietoje.
• Žinokite visų namuose ir sode auginamų augalų pavadinimus, pasiskaitykite apie juos, kad žinotumėte, kurie jų nuodingi ir kelia pavojų vaikams.
• Pirkdami naują augalą pasidomėkite ar jis nėra nuodingas, pasiteiraukite jo botaninio pavadinimo.

Apsinuodijimas maistu – tai ūmi organizmo reakcija į suvalgytą užterštą ar netinkamai paruoštą maistą, kuriame gali būti bakterijų, virusų, parazitų, pavyzdžiui, kirmėlių, ar jų toksinų.Dažniausiai apsinuodijama grybais, žuvimi, pasenusiais produktais ar pernelyg dideliu svaigiųjų gėrimų kiekiu. Apsinuodijimų prevencija apima tinkamą maisto produktų laikymą ir paruošimą, tad rekomenduojama visada laikytis maisto saugos taisyklių, vengti nepatikrintų maisto produktų, o turint įtarimų dėl apsinuodijimo – nedelsiant kreiptis pagalbos į medikus. Kaip išvengti apsinuodijimo maistu?

• Prieš ruošdami maistą gerai nusiplaukite rankas.
• Gerai nuplaukite daržoves ir vaisius.
• Maistą gaminkite ir laikykite tinkamoje temperatūroje.
• Nevartokite nepatikrintų, pasenusių ar nekokybiškų maisto produktų. Įvertinkite ar konservuotų produktų dangtelis neišpūstas, kvapas, spalva, konsistencija yra tinkama, nėra pelėsio.
• Įsitikinkite, kad mėsa yra šviežia (tą išduoda ir kvapas).
• Mėsa ir kiaušiniai turi būti gerai išvirti (iškepę).
• Naudokite skirtingus paviršius mėsai ir daržovėms ruošti.
• Maistas turi būti tinkamai pašildytas.
• Neruoškite maisto kitiems, jei sergate.
• Visada patikrinkite produktų galiojimo laiką.

Smalkės yra degi, lengvesnė už orą dujinė medžiaga, neturinti nei kvapo, nei spalvos, todėl labai sunku laiku pastebėti jų nuotėkį. Nevisiško degimo produktai, patekę į nevėdinamas patalpas, užteršia orą, kuriuo kvėpuojant galima apsinuodyti ir sukelti pavojų gyvybei. Patekusios į organizmą smalkės jungiasi su hemoglobinu ir sutrikdo organizmo aprūpinimą deguonimi – žmogus kvėpuoja, tačiau deguonis jo kraujyje necirkuliuoja. Kaip išvengti apsinuodijimo smalkėmis?

• Kiekvienais metais prieš šildymo sezoną patikrinkite šildymo įrengimus (krosnis ir židinius) ar jie yra tvarkingi, įvertinkite ventiliacinės sistemos efektyvumą.
• Nedeginkite atliekų buitinėse krosnyse, nes deginant atliekas susidaro didžiausia anglies monoksido koncentracija, kuri nusėda ant vidinių kamino sienelių ir susidarius didesniam jų sluoksniui, galimi savaiminiai gaisrai.
• Krosnies sklendę visiškai uždarykite tik įsitikinę, kad ugnis jau baigė rusenti.
• Šaltuoju metų periodu nešildykite patalpų dujinėmis viryklėmis ar orkaitėmis.
• Namuose imkitės saugumo priemonių, kad nekiltų gaisras.
• Nepalikite mažamečių vaikų be priežiūros.
• Nerūkykite lovoje.
• Neeksploatuokite nesaugių krosnių.
• Nepalikite garaže užvestų automobilių. Jei automobilį šildote, tai darykite lauke, o ne garaže.
• Jeigu remontuojate automobilį patalpoje, naudokite specialiai tam skirtus įrenginius, užtikrinančius saugų išmetamųjų dujų pašalinimą iš uždaros patalpos.
• Pasirūpinkite tinkama gyvenamųjų patalpų ir garažo izoliacija.
• Kilus gaisrui nedelsiant pasišalinkite iš patalpų.
• Rekomenduojama namuose įrengti CO2 detektorius. Jiems suveikus reikėtų palikti patalpą, ją išvėdinti.

Apsinuodijimas dujomis – viena klastingiausių buitinės ir darbo aplinkos grėsmių. Dažniausiai pavojų kelia smalkės (anglies monoksidas, CO2), tačiau pavojingos gali būti ir kitos dujos: gamtinės dujos, propanas, butanas ar net cheminių medžiagų garai. Atsitiktinis apsinuodijimas dujomis ir garais tiesiogiai veikia kvėpavimo sistemą, kuri apima nosį, gerklas, trachėją, bronchus ir plaučius. Įkvėpus toksiškų medžiagų, jos gali sukelti gleivinės dirginimą, uždegimą ar net audinių nekrozę. Be to, apsinuodijimas gali paveikti nervų sistemą, ypač jei dujos turi neortodoksinį poveikį.Kaip išvengti apsinuodijimo dujomis?

• Dujiniai prietaisai (katilai, šildytuvai ar viryklės) turi būti reguliariai tikrinami specialistų.
• Svarbu neužblokuoti oro cirkuliacijos namuose ir leisti prietaisams veikti taip, kaip numatyta gamintojo.
• Rekomenduojama namuose įrengti CO2 detektorius, jų maitinimą reguliariai tikrinti.
• Gerai ventiliuokite patalpas.
• Virtuvėse naudokite gartraukius, o voniose – mechaninius ventiliatorius.
• Jei jaučiamas dujų kvapas, jokiu būdu nejunkite elektros prietaisų, neuždekite
  ugnies – pirmiausiai atidarykite langus, pasišalinkite iš patalpos, kvieskite pagalbą.

Apsinuodijimas alkoholiu ar jo surogatais, psichotropinėmis medžiagomis įvyksta, kai asmuo pavartoja neaiškios kilmės ar padirbtąproduktą. Apsinuodijama ir perdozavus psichoaktyvių medžiagų. Atsitiktiniai apsinuodijimai pasireiškia jaunimo ir paauglių tarpe, nes jie dažnai eksperimentuoja su alkoholiu ir kitomis psichoaktyviomis medžiagomis ir yra labiau pažeidžiami. Tai pat labiau linkę į apsinuodijimą asmenys, turintys depresijos ar nerimo sutrikimus, kurie dažnai vartoja alkoholį kaip savęs gydymo būdą ir asmenys, turintys priklausomybę. Kaip išvengti apsinuodijimo alkoholiu ir psichoaktyviomis medžiagomis?

• Prieš vartojant alkoholį, valgykite maistingą maistą, tai padės sulėtinti alkoholio pasisavinimą.
• Atsargiai rinkitės alkoholinius gėrimus, ypač jei juose yra daug cukraus ar kitų ingredientų, kurie gali turėti įtakos jūsų savijautai.
• Tarp alkoholinių gėrimų gerkite daug vandens. Tai padės atstatyti skysčių balansą ir išvengti dehidratacijos.
• Niekada nedalyvaukite gėrimų žaidimuose ar negerkite alkoholio ir nespauskite savęs ar kitų gerti greitai ar dideliais kiekiais.
• Niekada negerkite alkoholio, kai vartojate vaistus. Šios sąveikos gali būti pavojingos sveikatai.
• Geriausias būdas išvengti apsinuodijimo yra apskritai nevartoti psichotropinių medžiagų, įskaitant alkoholį.
• Venkite bet kokios nelegalios veiklos, kurios metu galite būti spaudžiami ar priverčiami vartoti tokias medžiagas.
• Saugokite save ir kitus nuo galimo piktnaudžiavimo psichotropinėmis medžiagomis, ypač jeigu žinote apie tokią riziką.

Svarbu žinoti, kad visais apsinuodijimo atvejais būtina kviesti greitąją pagalbą arba esant galimybei nukentėjusį nuvežti į gydymo įstaigą. Sąmonę praradusiems asmenims atlikti dirbtinį gaivinimą, jei žmogus sąmoningas pabandyti išsiaiškinti apsinuodijimo priežastį, aptiktas medžiagas, jų pakuotes surinkti, kad galima būtų nustatyti ką žmogus vartojo. Būtina, kad bent vienas žmogus visada liktų prie asmens, kuriam reikia pagalbos iki tol, kol atvyks greitoji pagalba (bendras pagalbos numeris – 112).

Apsinuodijai? Skambink 85 236 20 52

Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė

Aušra Džiugelytė