Visada įvertinkite ar esant nepalankioms oro ir aplinkos sąlygoms, būtina rizikuoti ir eiti iš namų, jei nėra būtinybės.

Patarimai pėstiesiems.

Prieš žengdami į pėsčiųjų perėją, įsitikinkite, kad automobilis sustojo. Slidžiame kelyje stabdymo kelias ilgesnis, todėl net iš anksto stabdomas automobilis gali slysti ir nesustoti.

Neužsiimkite pašaliniais veiksmais eidami per gatvę – nesinaudokite mobiliaisiais telefonais, nesiklausykite muzikos.

Tamsiu paros metu segėkite atšvaitus.

Pėstieji, judėkite tik: šaligatviais, pėsčiųjų takais, pėsčiųjų ir dviračių take tik pėstiesiems skirta puse, o ten kur nėra šaligatvio ar pėsčiųjų tako – kelkraščiu.

Kai aukščiau paminėtų gatvės elementų nėra – viena eile važiuojamosios dalies pakraščiu.

Kelkraščiu ar važiuojamosios dalies pakraščiu VISADA judėkite PRIEŠ TRANSPORTO PRIEMONIŲ JUDĖJIMO KRYPTĮ.

Jei kelkraščiu arba važiuojamosios dalies pakraščiu važiuojate neįgaliųjų vežimėliais, vedatės motociklą, mopedą, dviratį, traukiate (stumiate) rogutes ar vežimėlį, privalote judėti TIK VIENA EILE IR TIK TRANSPORTO PRIEMONIŲ JUDĖJIMO KRYPTIMI.

Patarimai einant slidžia danga.

Rinkitės avalynę su giliu, gerai sukibimą užtikrinančiu protektoriumi. Tai leis geriau išlaikyti pusiausvyrą ir neslysti.

Esant judėjimo sunkumams, naudokite pagalbines priemones kaip lazdas su smaigais, specialius antbačius, apkaustus.

Laikykitės didesnio atstumo nuo kitų žmonių, kad galėtumėte laiku sustabdyti ar pakeisti kryptį, jei kas nors priartėtų ar paslystų.

Judėkite lėtais, švelniais ir nedidelės amplitudės judesiais, čiužinėdami kaip pingvinai. Venkite staigių judesių ar šuolių, nes jie gali sutrikdyti pusiausvyrą.

Dėkite visą svorį pėdai, o ne statykite koją ant kulnų.

Ieškokite neslidžių paviršių, tokių kaip kelio danga pabarstyta  smėliu ar druska, o jei jų nėra – rinkitės snieguotą, bet ne iščiuožinėtą ir slidžią kelio dangą.

Jei nešate daiktus, neškite juos abejose rankose. Taip lengviau išlaikyti pusiausvyrą.

Niekada nelaikykite rankų kišenėse. Tai apsunkina koordinaciją ir sunkiau išlaikyti pusiausvyrą,

Būkite budrūs ir stebėkite aplinką.

Jeigu krentate stenkitės kristi ant didžiausio raumens – užpakalio, tai apsaugo nuo lūžių, galvos traumų ir pan. Krentant stenkitės nesiremti rankomis.

Pirmoji pagalba nukritus.

Nukritus ir jei nėra lūžių, o tik sumušimas – skaudančią vietą šaldykite. Jeigu skausmo malšinimui naudojate šaldytus maisto produktus, labai svarbu prieš tai įvynioti pakuotę į medžiagą, kitaip galite pažeisti ne tik odą, bet net ir nervus. Šaltis sutraukia kraujagysles bei sulėtina kraujotaką. Šaldykite po 3-5 minutes ir dažnai.

Jei krisdami pasitempėte raumenį ar sąnarį, jų skausmus gali padėti atpalaiduoti šiluma. Šildant patemptą kūno dalį, kraujagyslės išsiplečia, suaktyvėja kraujotaka bei medžiagų apykaita, o visa tai paskatina greitesnį gijimą. Šildykite tris kartus per dieną po 10 – 15 minučių.

Atitinkamai galite naudoti arba šaldančius arba šildančius tepalus, pleistrus, jei nėra odos pažeidimo. Dėl pagalbinių priemonių pasitarkite su gydytoju ar vaistininku.

Jei po kritimo, paslydimo nebegalite priminti kojos arba pajudinti kojos ar rankos, matote jų deformaciją – tai iš karto signalizuoja, kad svarbu kuo greičiau vykti į skubiosios pagalbos skyrių. Taip pat reikėtų vyksti į skubios pagalbos skyrių dėl užsitęsusio skausmo, kuris gal net stiprėja, nes tai gali signalizuoti apie kaulo lūžį.

Sutrenkus galvą, būtinai kreipkitės į  skubios pagalbos skyrių, ypač jei buvote kurį laiką be sąmonės, pykina ir raibuliuoja akyse.

Vaikų ir jaunimo sveikatos priežiūros specialistė

Deimantė Kirvelienė