Panevėžio rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras nuo 2024 m. lapkričio 25 d. pradėjo įgyvendinti bendrai finansuojamą 2021–2027 metų ES fondų investicijų programos lėšomis projektą „Prevencinių priemonių, stiprinančių visuomenės sveikatą bei psichologinę gerovę ir atsparumą, skatinimas Panevėžio rajone“, projekto Nr. 25-509-P-0001.
Projekto tikslas: Įgyvendinti visuomenės sveikatos išsaugojimo ir jos stiprinimo skatinančias priemones ir taip sumažinti fizinės ir psichikos sveikatos rizikos veiksnių (alkoholio vartojimas, rūkymas, nesveikas gyvenimo būdas, psichologinės problemos) paplitimo apimtį.
Nuo 2024 m. lapkričio 25 d. iki 2025 m. vasario 24 d. Ėriškių ir Šilaglio bendruomenėse vyko trijų mėnsenių gyvensenos įgūdžių programos (senyvo amžiaus asmenims). Ėriškiuose dalyvavo – 20 dalyvių, Šilagalyje – 24 dalyviai. Trijų mėnesių gyvensenos įgūdžių programą vedė šeši lektoriai. Programą sudarė 22 užsiėmimai iš jų 7 fizinio aktyvumų užsiėmimai, 12 psichologinės gerovės užsiėmimų ir 3 sveikos mitybos mokymai. Užsiėmimų-mokymų bendra trukmė – 37 val.
Keturius fizinio aktyvumo užsiėmimus vedė asociacijos „Visada su sportu“ treneris-kineziterapeutas Arūnas Balčiūnas.
Fizinio aktyvumo užsiėmimų metu aptarta, kas padėda gerinti gyvenimo kokybę ir sumažina įvairių traumų bei sveikatos problemų riziką. Nagrinėtos šios temos:
-
Koordinacijos ir griuvimų prevencija: Tai ypač svarbu vyresniems žmonėms, nes su amžiumi dažnai atsiranda koordinacijos sutrikimų, kurie gali lemti griuvimus ir traumas. Parodyti pratimai, kurie yra skirti koordinacijai gerinti, gali padėti sumažinti griuvimų riziką.
-
Nugaros skausmai ir jų prevencija: Nugaros skausmai yra viena dažniausių sveikatos problemų vyresniame amžiuje. Suprasti, kas sukelia nugaros skausmusir atlikti atitinkamus pratimus yra esminė priemonė, padedanti sumažinti šią problemą. Tai ypač aktualu, kadangi vyresnio amžiaus žmonės dažnai turi mažesnį raumenų tonusą ir fiziologinių pokyčių, dėl kurių gali atsirasti skausmai.
-
Teisingi kėlimo įpročiai: Neteisingi kėlimo įpročiai gali sukelti didžiules apkrovas nugarai, keliams ir pečiams. Demonstravus, kaip teisingai atlikti kėlimo pratimus, galima sumažinti šias rizikas. Tai padeda ne tik išvengti traumų, bet ir didina kasdienio gyvenimo kokybę.
-
Kojų stiprinimas: Kojų raumenų stiprinimas yra svarbus ne tik dėl stabilumo ir pusiausvyros, bet ir dėl bendros kūno sveikatos. Užsiėmimų metu supžindinta su šiaurietiško ėjimo technika, kuri suteikia papildomos naudos, nes padeda stiprinti kojų ir viršutinės kūno dalies raumenis, taip pat gerina širdies ir kraujagyslių sistemą.
Bendras užsiėmimų tikslas – padėti dalyviams išmokti, kaip teisingai rūpintis savo kūnu ir sveikata, kad būtų išvengta su amžiumi atsirandančių problemų. Tai tikrai svarbu ir naudinga tiek fiziškai, tiek psichologiškai vyresniems žmonėms.
Tris fizinio aktyvumo užsiėmimus vedė asociacijos „Visada su sportu“ treneriai-kineziterapeutai Saulius Paštukas ir Justina Barzevičienė
Sveikatingumo mankštos senjorams yra labai svarbios, nes jos tiesiogiai prisideda prie geresnės gyvenimo kokybės ir ilgaamžiškumo. Senėjimo procesas neišvengiamai atneša fiziologinių pokyčių, tokių kaip raumenų silpnėjimas, širdies ir kraujagyslių sistemos funkcijų sutrikimai, regos, pusiausvyros ir koordinacijos problemos. Dėl to vyresniame amžiuje labai svarbu išlaikyti fizinį aktyvumą, kuris padeda sustiprinti kūną ir išvengti rimtesnių sveikatos problemų.
Fizinio aktyvumo užsiėmimuose buvo parinktos lengvos ir saugios pratimų formos, kurios neapkrauna sąnarių, tačiau tuo pačiu stiprina raumenis, gerina lankstumą ir kaulų sveikatą, palaiko širdies ir kraujagyslių sistemą, gerina koordinaciją bei pusiausvyrą. Tokios mankštos taip pat turi didelį teigiamą poveikį emocinei ir psichologinei būklei, nes padeda sumažinti stresą ir pagerina nuotaiką.
Kiekviena mankšta buvo pritaikyta pagal individualius žmonių fizinius pajėgumus, atsižvelgiant į jų sveikatos būklę. Pratimai buvo atliekami tiek sėdint, tiek stovint, naudojant įvairias pagalbines priemones – kamuoliukus, pasipriešinimo gumas, lazdas su guminiais priedais ir svorinius kamuoliukus. Tai leido dar labiau įtraukti raumenų, koordinacijos ir pusiausvyros sistemas, taip pat pagerino emocinę savijautą.
Po mankštos svarbu skirti laiką atsipalaidavimui ir kvėpavimo pratimams, kad nuramintume kūną ir protą. Tai padeda atgauti jėgas ir sustiprinti bendrą savijautą. Sveikatingumo mankštos nauda yra akivaizdi – jos ne tik padeda palaikyti fizinę sveikatą, bet ir gerina emocinį ir psichologinį balansą, užtikrinant vyresnio amžiaus žmonėms aktyvų ir pilnavertį gyvenimą.
Keturius psichologinės gerovės užsiėmimus vedė genetikė, neuroedukatorė Kristina Bobrevičiūtė
Vyko psichologinės gerovės užsiėmimai „Spalvotų pokyčių“ dirbtuvės – tai emocinio intelekto lavinimo užsiėmimai, paremti neuroedukacijos metodais ir dailės terapijos elementais. Kūrybinių dirbtuvių metu dalyviai mokėsi tyrinėti savo emocijas, stiprino savivertę ir praktiškai susipažino su efektyviais metodais valdant stresą. Užsiėmimuose nereikėjo turėti jokių meninių įgūdžių – per spontanišką kūrybą dalyviai tyrinėjo savo vidinius resursus, emocijų išraišką, komunikacijos modelius bei asmeninių ribų suvokimą.
Be praktinių užduočių, dalyviai sužinojo daug naudingos informacijos apie smegenų veiklą – kaip jos reaguoja į stresą, kaip formuojasi emocijos ir kokią reikšmę jos turi psichoemocinei sveikatai. Šios žinios buvo pritaikomos įvairiais kūrybiniais metodais, kartu derinant atsipalaidavimo ir meditacijos pratimus.
Dalyviai po keturių užsiėmimų ciklo dalinosi pozityviais įspūdžiais – jiems pavyko atsipalaiduoti, pasimėgauti kūrybiniu procesu, atitrūkti nuo rutinos ir pasikrauti geromis emocijomis. Tokie užsiėmimai ne tik suteikia naujų žinių, bet ir stiprina suvokimą apie psichoemocinę sveikatą bei jos svarbą. „Spalvoti pokyčiai“ įkvepia spalvotam gyvenimui!
Keturius psichologinės gerovės užsiėmimus vedė juokos jogos trenerė Kristina Laučienė
Šie mokymai buvo skirti padėti dalyviams įgyti praktinių žinių ir įgūdžių, kaip kasdieniame gyvenime sumažinti stresą, geriau suprasti ir valdyti savo emocijas, bei tobulinti bendravimo įgūdžius. Tai yra puiki galimybė augti kaip asmenybėms, gerinti santykį su savimi ir kitais, lavinti emocinį intelektą ir sustiprinti bendrystės jausmą.
Mokymai remiasi nuolatiniu žmogaus tobulėjimu – tai ilgas procesas, kurio metu laviname gebėjimus ir įgūdžius, kurie daro įtaką mūsų bendravimui, sveikatai ir bendrai veiklai. Mokymuose siekiama ne tik perduoti teorines žinias, bet ir suteikti praktinių įrankių, kaip gerinti kasdienę gyvenimo kokybę.
Tikslas: Suteikti dalyviams žinių ir praktikos, kaip lengviau bendrauti tarpusavyje, valdyti stresą, sumažinti nerimą, didinti atsipalaidavimą ir įkvėpti tiek save, tiek kitus. Be to, padėti atpažinti ir integruoti savo gebėjimus ir talentus, kad gyvenimas būtų pilnesnis ir harmoningesnis.
Pirmas susitikimas – Juoko joga
Pirmo susitikimo metu dalyviai buvo supažindinti su juoko jogos praktika. Juokas – tai ne tik natūralus emocinis išraiškos būdas, bet ir veiksminga emocinės gerovės priemonė. Juokas skatina hormonų, malšinančių skausmą ir uždegiminius procesus, išsiskyrimą, o tai gerina tiek fizinę, tiek emocinę būklę. Tai taip pat puiki priemonė atsipalaiduoti ir sustiprinti bendrystės jausmą. Įgytos žinios padeda lengviau integruoti juoko praktiką į kasdienybę ir taip pagerinti savijautą bei bendravimo kokybę.
Antras ir trečiasisas susitikimas – Stresas ir emocijos
Antras susitikimas buvo skirtas gilintis į stresą ir emocijas. Kartu su dalyviais buvo aptariama, kodėl mes patiriame stresą – ar tai išmoktas elgesys, ar būtinoji išlikimo sąlyga? Diskutuota apie tai, kas nutinka, kai mes blokuojame natūraliai kylančias emocijas, ir kaip tai veikia mūsų reakcijas į išorinius pokyčius. Taip pat buvo pristatytos penkios bazinės emocijos, kurios yra universalios ir būdingos visiems žmonėms, nepriklausomai nuo kultūros. Šios emocijos buvo pirmiausia aprašytos garsaus psichologo Paul Ekman, kuris tyrinėjo emocijų raišką skirtingose kultūrose. Šio susitikimo metu dalyviai ne tik sužinojo teoriją, bet ir įgijo praktinių įgūdžių, kaip geriau valdyti savo emocijas ir prisitaikyti prie pasikeitusių aplinkybių.
Baigiamasis susitikimas – Integracija ir atsipalaidavimas
Baigiamajame susitikime buvo apjungtos visos įgytos žinios ir praktikos. Dalyviai atliko juoko jogą ir atsipalaidavimo technikas, taip pat apmąstė savo patirtis ir kaip teorijos bei praktikos derinimas gali padėti lengviau valdyti stresą ir gerinti emocinę savijautą. Šis susitikimas buvo galimybė suasmeninti įgytas žinias ir praktikas, kad dalyviai galėtų lengviau pritaikyti jas savo kasdieniame gyvenime.
Keturius psichologinės gerovės užsiėmimus vedė psichologė
Valija Šap
Susitikimų metu kalbėta apie emocinę sveikatą, jos stiprinimo galimybes, bendravimą ir emocinės paramos teikimą šalia esantiems. Diskusijose dalintasi patirtimi apie vidinių resursų panaudojimo galimybes įveikiant kasdienius sunkumus, akcentuota socialinės paramos svarba. Nemažai dėmesio skirta streso atpažinimo ir jo valdymo būdų aptarimui. Akcentuota, kad ilgai trunkantis, nekontroliuojamas stresas išsekina psichiką bei silpnina organizmo imuninę sistemą, todėl gali tapti įvairių negalavimų ar ligų priežastimi, neigiamai įtakoti gyvenimo kokybę ar kelti savižudybės grėsmę. Asmens patiriamo streso stiprumas priklauso nuo jo požiūrio ir reakcijos į situaciją. Čia labai kenksmingas įgytas bejėgiškumas – išankstinis nusistatymas, kad nuo asmeninių pastangų niekas nepasikeis. Svarbu prisiimti atsakomybę už savo reakcijas, gebėti atpažinti stresą, pripažinti, jog jį patiri, įsivardinti, kiek esi pasirengęs priimti sprendimus ir kiek turi įgūdžių stresą kontroliuoti bei sumažinti jo neigiamą poveikį fizinei ir emocinei sveikatai.
Visuose susitikimuose dalyviai aktyviai įvardino rūpimus klausimus, diskutavo aktualiomis temomis, akcentavo susitikimų emocinės gerovės stiprinimo temomis svarbą.
Tris sveikos mitybos mokymus vedė biomedicinos mokslų daktarė
Sandrija Čapkauskienė
Pirmojo užsiėmimo metu senjorams buvo pristatyti sveikos mitybos principai ir kaip subalansuota mityba gali prisidėti prie geresnės sveikatos ir savijautos. Pagrindinės temos buvo: maistinių medžiagų svarba (baltymai, angliavandeniai, riebalai, vitaminai, mineralai), tinkamo maisto pasirinkimas, porcijų kontrolė ir reguliarus maitinimasis. Mokymai buvo interaktyvūs, senjorai dalijosi savo patirtimi ir klausimais, o lektorė pateikė patarimų, kaip pritaikyti sveiką mitybą kasdieniame gyvenime.
Antrame užsiėmime dėmesys buvo sutelktas į tai, kaip mityba gali padėti išvengti dažniausiai pasitaikančių vyresnio amžiaus žmonių ligų, tokių kaip širdies ir kraujagyslių ligos, diabetas, osteoporozė. Mokymų metu buvo aptariami produktai, kurie padeda stiprinti širdį, kaulus ir imuninę sistemą, taip pat aptarti tinkami maisto produktai, kurie gali sumažinti uždegimus ir pagerinti bendrą savijautą.
Trečiojo užsiėmimo metu buvo kalbama apie praktinius sveikos mitybos pritaikymo būdus. Senjorai išmoko paprastų, skanių ir maistingų receptų, skirtų jų amžiaus grupei. Lektorė pademonstravo, kaip lengvai pasigaminti patiekalus, kurie yra subalansuoti ir lengvai virškinami. Be to, buvo akcentuota, kaip sumažinti druskos, cukraus ir riebalų vartojimą bei kaip pasirinkti geresnes gaminimo technikas (garinimas, virimas, kepimas orkaitėje).
Užsiėmimai apėmė sveikos mitybos mokymus, praktinius fizinio aktyvumo užsiėmimus ir psichologinės gerovės praktikas, kurios padėjo stiprinti ne tik kūną, bet ir protą. Tai buvo puiki galimybė senjorams įgyti įgūdžių, kurie ne tik pagerintų jų fizinę sveikatą, bet ir emocinę gerovę, skatindami sveikesnį ir aktyvesnį gyvenimo būdą.“
Dėkojame visiems dalyvavusiems programoje !
Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė
Aušra Rešimavičienė