Balandžio 11-ąją pasaulyje minima Pasaulinė Parkinsono ligos diena. Ji skirta didinti visuomenės informuotumą apie vieną dažniausių neurodegeneracinių ligų – Parkinsono ligą, skatinti ankstyvą diagnostiką, geresnį pacientų supratimą bei paramą sergantiesiems ir jų artimiesiems. Ši diena pasirinkta neatsitiktinai – balandžio 11-ąją gimė anglų gydytojas James Parkinson, kuris 1817 metais pirmasis išsamiai aprašė šią ligą savo moksliniame darbe „An Essay on the Shaking Palsy“.
Parkinsono liga – tai lėtinė progresuojanti nervų sistemos liga, kuri dažniausiai paveikia judesių kontrolę. Liga atsiranda dėl tam tikrų smegenų ląstelių nykimo, kai sumažėja dopamino – medžiagos, atsakingos už sklandų judesių koordinavimą – gamyba. Pasak World Health Organization, Parkinsono liga sparčiai tampa viena dažniausių neurologinių ligų pasaulyje. Per pastaruosius 25 metus sergančiųjų skaičius daugiau nei padvigubėjo. Manoma, kad pasaulyje šia liga serga daugiau nei 8,5 milijono žmonių.
Parkinsono liga kiekvienam žmogui gali pasireikšti skirtingai, tačiau dažniausi simptomai yra:
- rankų, kojų ar smakro drebulys;
- sulėtėję judesiai;
- raumenų sustingimas;
- pusiausvyros ir koordinacijos sutrikimai;
- eisenos pokyčiai.
Tačiau moksliniai tyrimai rodo, kad liga paveikia ne tik judesius. Sergantieji dažnai susiduria ir su:
- miego sutrikimais;
- depresija ar nerimu;
- nuovargiu;
- atminties ir koncentracijos sunkumais;
- kalbos ar rijimo problemomis.
Kodėl Parkinsono liga atsiranda?
Tiksli Parkinsono ligos priežastis iki šiol nėra visiškai aiški. Tyrėjai mano, kad ligos vystymąsi lemia genetinių ir aplinkos veiksnių derinys. Riziką gali didinti:
- vyresnis amžius;
- paveldimumas;
- ilgalaikis tam tikrų cheminių medžiagų poveikis;
- galvos traumos.
Mokslininkai pabrėžia, kad Parkinsono liga nėra natūrali senėjimo dalis, nors dažniausiai diagnozuojama vyresniems nei 60 metų žmonėms. (Mayo Clinic)
Gydymas ir gyvenimo kokybė
Nors šiuo metu Parkinsono liga nėra išgydoma, šiuolaikinė medicina gali padėti veiksmingai kontroliuoti simptomus ir pagerinti gyvenimo kokybę. Dažniausiai taikomas:
- medikamentinis gydymas;
- kineziterapija;
- ergoterapija;
- logopedinė pagalba;
- fizinis aktyvumas.
Kai kuriais atvejais taikoma ir gilioji smegenų stimuliacija – modernus chirurginis gydymo metodas, padedantis sumažinti judėjimo sutrikimus. Tyrimai rodo, kad reguliarus fizinis aktyvumas gali sulėtinti simptomų progresavimą bei gerinti emocinę savijautą. Žmonės, sergantys Parkinsono liga, dažnai susiduria ne tik su fiziniais sunkumais, bet ir su socialine atskirtimi ar visuomenės stereotipais. Dėl progresuojančių simptomų jiems gali būti sudėtingiau dirbti, palaikyti įprastą gyvenimo ritmą ar savarankiškai atlikti kasdienes užduotis.
Pasaulinė Parkinsono ligos diena primena, kad sergantiesiems ypač svarbus aplinkinių palaikymas, empatija ir supratimas. Ankstyva diagnostika, specialistų pagalba bei visuomenės informuotumas gali reikšmingai pagerinti pacientų gyvenimo kokybę.
Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė
Aušra Rešimavičienė
Naudota informacija:
- https://www.parkinson.org/living-with-parkinsons/treatment/exercise?
- https://www.who.int/news-room/fact-sheets/detail/parkinson-disease?utm_source=chatgpt.com
- https://sam.lrv.lt/public/canonical/1728885168/26126/Parkinsono%20liga_galutinis.pdf
- https://www.manodaktaras.lt/liga/parkinsonizmas-parkinsono-liga