Balandžio 2-ąją pasaulyje minima Pasaulinė autizmo supratimo diena. Šią dieną 2007 metais paskelbė Jungtinės Tautos, siekdamos atkreipti visuomenės dėmesį į autizmo spektro sutrikimą (ASS), skatinti supratimą, pagarbą ir didesnę žmonių su autizmu įtrauktį visuomenėje.
Autizmas nėra liga, kurią būtų galima „išgydyti“. Tai neurologinis raidos ypatumas, lemiantis kitokį informacijos suvokimą, bendravimą bei reakciją į aplinką. Moksliniai tyrimai rodo, kad autizmo spektras yra labai platus – kiekvienas žmogus yra unikalus, turintis savų stiprybių, poreikių ir iššūkių.
Kas yra autizmo spektro sutrikimas?
Pasak Pasaulio sveikatos organizacijos (WHO), autizmas apibūdinamas kaip įvairių neurologinių būklių grupė, susijusi su smegenų vystymusi. Dažniausiai autizmas pasireiškia:
- socialinės komunikacijos sunkumais;
- kitokiu emocijų ir socialinių situacijų suvokimu;
- pasikartojančiais elgesio modeliais;
- padidėjusiu arba sumažėjusiu jautrumu garsams, šviesai, prisilietimams ar kitoms sensorinėms patirtims.
Moksliniai duomenys rodo, kad 2021 metais pasaulyje maždaug 1 iš 127 žmonių buvo autizmo spektre. Tačiau specialistai pabrėžia, kad realūs skaičiai gali būti dar didesni dėl gerėjančios diagnostikos ir didesnio visuomenės informuotumo.
Autizmas – ne viena „forma“
Šiuolaikiniai tyrimai vis dažniau pabrėžia, kad autizmas nėra vienalytė būklė. Nauji genetiniai tyrimai rodo, kad egzistuoja skirtingi autizmo tipai bei vystymosi trajektorijos. Vieniems žmonėms autizmo požymiai ryškiai matomi ankstyvoje vaikystėje, kitiems – tik paauglystėje ar net suaugus.
Tyrėjai taip pat nustatė, kad autizmo atsiradimą lemia sudėtinga genetinių ir aplinkos veiksnių sąveika. Tarp galimų rizikos veiksnių minimas vyresnis tėvų amžius, tam tikri nėštumo komplikacijų aspektai ar aplinkos tarša, tačiau vienos konkrečios priežasties nėra.
Svarbu pabrėžti, kad moksliniai tyrimai nepatvirtina jokio ryšio tarp vakcinų ir autizmo. Šią išvadą ne kartą pakartojo ir Pasaulio sveikatos organizacija.
Su kokiais iššūkiais susiduria autistiški žmonės?
Autistiški žmonės dažnai susiduria ne tik su sensoriniais ar komunikacijos sunkumais, bet ir su visuomenės stereotipais. Dalis visuomenės vis dar klaidingai mano, kad autizmas reiškia intelekto sutrikimą ar emocijų stoką. Tačiau autistiški žmonės gali būti kūrybingi, talentingi, empatiški ir itin stiprūs tam tikrose srityse.
Didžiausi sunkumai dažnai kyla ne dėl paties autizmo, o dėl nepritaikytos aplinkos:
- triukšmingų viešųjų erdvių;
- socialinio spaudimo;
- diskriminacijos švietimo ar darbo aplinkoje;
- supratimo stokos.
Tyrimai rodo, kad palaikanti aplinka ir ankstyva pagalba gali ženkliai pagerinti autistiškų žmonių gyvenimo kokybę, savarankiškumą ir emocinę savijautą.
Kodėl svarbi autizmo supratimo diena?
Šios dienos tikslas – ne tik skleisti informaciją, bet ir kurti visuomenę, kurioje kiekvienas žmogus jaustųsi priimtas. Autizmo supratimas reiškia gebėjimą matyti ne vien sunkumus, bet ir žmogų – jo asmenybę, poreikius bei stiprybes.
Pasaulyje vis dažniau pereinama nuo „autizmo gydymo“ idėjos prie neuroįvairovės sampratos. Tai požiūris, kad neurologiniai skirtumai yra natūrali žmonijos įvairovės dalis.
Pagarba, kantrybė ir supratingumas gali padėti kurti aplinką, kurioje autistiški žmonės jaustųsi saugūs, girdimi ir vertinami.
Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė
Aušra Rešimavičienė
Naudota informacija:
- https://www.who.int/en/news-room/fact-sheets/detail/autism-spectrum-disorders?
- https://www.reuters.com/business/healthcare-pharmaceuticals/who-reaffirms-no-link-between-vaccines-autism-2025-12-11/?
- https://www.washingtonpost.com/health/2025/12/26/autism-research-diagnosis-subtypes/?
- https://pagalbasau.lt/autizmas/
- https://galiudezute.lt/autizmas/
- https://www.santa.lt/uploads/Ankstyvojo-amziaus-vaiku-autizmas.pdf