Birželio 7-oji – Pasaulinė maisto saugos diena

          Jungtinių Tautų Organizacijos iniciatyva birželio 7-ąją švenčiama Pasaulinė maisto saugos diena. Šią dieną maisto gamintojai, vartotojai ir valdžios institucijos turėtų didesnį dėmesį skirti maisto saugai, nes dažniausiai ji yra laikoma savaime suprantamu dalyku, o ne daugybės specialistų nuolatinio darbo rezultatu. Šių metų tema „Maisto sauga: pasiruoškite netikėtumams“ skiriama Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos (MŽŪO) ir Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) įsteigto tarptautinio maisto saugos institucijų tinklo INFOSAN 20-mečiui paminėti. Svarbu prisiminti, kad maisto sauga nėra tik gamintojų atsakomybė, bet tai ir vartotojų rūpestis. Kiekvienas mūsų turėtume sąmoningai rinktis maisto produktus ir atkreipti dėmesį į informaciją apie jų saugumą. Tik bendromis pastangomis galima užtikrinti, kad mūsų vartojamas maistas būtų saugus ir sveikas.      

   Maisto sauga – visuma maisto ir jo tvarkymo reikalavimų, kuriais užtikrinama, kad vartojant maistą įprastomis, gamintojo nustatytomis vartojimo sąlygomis, įskaitant ir ilgalaikį vartojimą, nebus jokios rizikos vartotojų sveikatai ar gyvybei.

   Europos Sąjungoje užkrečiamųjų ligų mažinimą koordinuoja Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras. Lietuvoje šią veiklą vykdo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras ir Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija. Minint Pasaulinę maisto saugos dieną, svarbu dar kartą pabrėžti, kad pagrindinis maisto saugos principas – iki minimumo sumažinti nesaugaus maisto riziką ir užtikrinti, kad maistas jokiomis aplinkybėmis nekenktų sveikatai.

    Kasmet visame pasaulyje užfiksuojama apie 600 mln. per maistą plintančių ligų atvejų, o suvalgę užteršto maisto miršta apie 420 000 žmonių. Nors ES maisto saugos standartai yra vieni aukščiausių pasaulyje, būtina ir toliau pabrėžti maisto saugos svarbą. Todėl šią dieną kasmet minime Pasaulinę maisto saugos dieną

ES maisto saugos politika ir veiksmai taip pat apima visą maisto grandinę ir yra sutelkti į keturias pagrindines apsaugos sritis:

  • maisto higienos (maisto pramonės įmonės – nuo ūkių iki restoranų – turi laikytis ES maisto srities teisės aktų; tai taikoma ir maisto produktų importuotojams į ES);
  • gyvūnų sveikatos (gyvūnų augintinių, ūkiuose auginamų gyvūnų ir laukinių gyvūnų sanitarinė kontrolė ir priemonės ligoms stebėti ir valdyti, taip pat visiems ūkiuose auginamiems gyvūnams stebėti);
  • augalų sveikatos (anksti aptinkant ir likviduojant kenkėjus užkertamas kelias jiems plisti ir užtikrinama, kad sėklos būtų sveikos);
  • teršalų ir liekanų (vykdant stebėjimą užtikrinama, kad maisto produktai ir gyvūnų pašarai būtų apsaugoti nuo taršos).
    Maisto sauga ES reglamentuojama Maisto srities teisės aktų bendrųjų principų reglamentu. Strategija „Nuo ūkio iki stalo“ padeda užtikrinti, kad maisto sistemos būtų sąžiningos, sveikos ir palankios aplinkai.
    Darbą šioje srityje prižiūri Europos maisto saugos tarnyba (EFSA). Ji teikia mokslines konsultacijas ir vykdo nepriklausomus rizikos vertinimus – jais remiamasi rengiant ES maisto saugos standartus. Skubių pranešimų apie nesaugų maistą ir pašarus sistema (RASFF), kuri yra maisto saugos priemonių dalis, padeda užtikrinti valstybių narių keitimąsi informaciją, kad maisto saugos institucijos galėtų greitai reaguoti į maisto grandinėje kylantį pavojų visuomenės sveikatai.

Naudota informacija:
1. https://www.who.int/
2. https://www.europarl.europa.eu/factsheets/lt/sheet/51/maisto-sauga
3. https://www.paho.org/en
4. https://vmvt.lrv.lt/lt/naujienos/pasauline-maisto-saugos-diena-numatyk-kas-nenumatoma/
5. https://www.hi.lt/naujienos/birzelio-7-d-pasauline-maisto-saugos-diena1/

 

Visuomenės sveikatos siprinimo specialistė
Aušra Rešimavičienė