Š.m. gegužės 5 dieną dr. Tomas Vaičiūnas lankėsi Krekenavos, Gustonių ir Daukniūnų bendruomenėse. Tomas Vaičiūnas-Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Gyvensenos medicinos studijų programos vadovas, gyvensenos medicinos kompetencijų ir klinikinių algoritmų pradininkas Lietuvoje. Dr. Tomas savo mokslo įžvalgomis yra pelnęs pasaulinį American College of Lifestyle Medicine pripažinimą „Award of Excelence“. Aktyviai bendradarbiauja ir vykdo tyrimus su Harvardo universiteto Visuomenės sveikatos fakultetu. Apjungęs savo profesinę veiklą ir savo asmeninę patirtį, kaip asmens turinčio rimtas sveikatos problemas, ir ieškančio būdų, kaip sau padėti, daug prisidėjo prie Gyvensenos medicinos atsiradimo Lietuvoje – nuo teorijos, kompetencijų ugdymo iki Lietuvoje atidaryto pirmojo specializuoto nefarmakologinių intervencijų centro.
Vienas iš svarbiausių jo nagrinėjamų temų – vadinamosios „blue zones“ (mėlynosios zonos) – regionai pasaulyje, kuriuose žmonės gyvena ilgiausiai ir serga rečiausiai. Šiuose pasaulio regionuose – Okinavoje (Japonija), Sardinijoje (Italija), Ikarioje (Graikija), Lomo Lindo (JAV) ir Nikojoje (Kosta Rika) – gyvena neproporcingai daug šimtamečių. Remdamasis Dan Buettner tyrimais (National Geographic, Blue Zones Project), dr. Vaičiūnas analizuoja šių žmonių gyvenimo būdą:
- Mityba: daug augalinio maisto, mažai perdirbtų produktų, ribotas gyvūninių baltymų kiekis.
- Judesys: natūralus, integruotas į kasdienybę (pvz., sodininkystė, vaikščiojimas).
- Socialiniai ryšiai: bendruomeniškumas, artimi šeimos ryšiai.
- Prasmės jausmas: „ikigai“ (japoniškai – gyvenimo tikslas) ar dvasinės praktikos.
- Streso valdymas: kasdieniai ritualai – malda, meditacija, pavakario poilsis.
Dr. Vaičiūnas paskaitose analizuoja, kas lemia šių regionų ilgaamžiškumą: paprasta, augalais grįsta mityba, fizinis aktyvumas kaip natūrali kasdienybės dalis, stiprūs socialiniai ryšiai bei vidinė ramybė. Jis kviečia klausytojus pamąstyti, ką galime perimti iš šių kultūrų ir pritaikyti savo gyvenime – ne tik kaip dietą, bet kaip holistinį gyvenimo būdą.
Tarp jo dėstomų temų taip pat dažnai aptariama streso įtaka kūno svoriui. Pasak dr. Vaičiūno, lėtinis stresas gali skatinti kortizolio išsiskyrimą, o tai prisideda prie padidėjusio apetito, ypač saldžiam ir riebiam maistui. Toks „emocinis valgymas“ ilgainiui gali lemti antsvorį ar nutukimą, o kartu – ir medžiagų apykaitos sutrikimus. Dr. Vaičiūnas kviečia ne tik keisti mitybos įpročius, bet ir sąmoningai valdyti stresą – per kvėpavimo praktikas, fizinį aktyvumą ar socialinį palaikymą.
Dar viena aktuali tema, kurią jis nagrinėja paskaitose – Helicobacter pylori (H. pylori) bakterijos reikšmė sveikatai. Ši bakterija aptinkama skrandžio gleivinėje ir gali būti atsakinga už lėtinį gastritą, skrandžio opas ir net skrandžio vėžį. Dr. Vaičiūnas pažymi, kad daugelis žmonių ilgą laiką gali nejausti simptomų, tačiau dėl šios infekcijos gali atsirasti ne tik virškinimo problemų, bet ir netiesioginių padarinių, tokių kaip apetito stoka, lėtinis uždegimas organizme ar net įtaką kūno svorio svyravimams.
Naudota informacija:
- https://www.bluezones.com
- https://www.wowuniversity.org/tomas-vaiciunas
- Tinklalaidė „Gyvensenos paraštėse“ su Edita Kondrotiene, YouTube
Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė
Dovilė Švabinskienė