Erkės yra maži parazitiniai organizmai, gyvenantys miškingose vietovėse ir laukuose. Erkės veisiasi ne tik miškuose ir pievose, bet ir miesto parkuose bei soduose. Paprastai jos aktyvios būna nuo kovo iki lapkričio mėnesio, kuomet oro temperatūra siekia 6 laipsnius šilumos. Svarbu suprasti, jog erkių sezonas kiekvienais metais gali kisti priklausomai nuo tų metų oro sąlygų. Kad išgyventų, šiems voragyviams reikia žmonių ar gyvūnų kraujo. Erkės būna nuo 1-2 milimetrų (mm) skersmens (aguonos grūdo dydžio) iki 10 mm skersmens (pieštuko trintuko dydžio). Jos yra įvairių sunkių ligų nešiotojos, kurias įsisiurbusios gali perduoti žmonėms. Erkės platina tokias ligas kaip:
- Laimo liga (ypač pernešama suaugusių elninių erkių).
- Uolinių kalnų dėmėtoji karštligė.
- Tuliaremija
- Babeziozė (į maliariją panaši liga, kurią perneša tam tikros erkės).
- Erlichiozė.
- Anaplazmozė.
- Erkių platinama grįžtamoji karštligė.

Dažniausiai žmonės serga erkiniu encefalitu ir Laimo liga. Erkinis encefalitas – klastinga virusinė liga su liekamaisiais reiškiniais, kartais labai sunkiais iki negalios. Ji dažniausiai prasideda karščiavimu, galvos skausmu, silpnumu, šaltkrėčiu, pykinimu, retais atvejais ir viduriavimu. Tuo metu Laimo ligą sukelia Borrelia rūšies bakterijos. Erkės vystymosi etapai yra šie: kiaušinėlis, lerva, nimfa ir suaugusi erkė. Pavojingiausios yra nimfos (antrametės erkės) ir suaugusios erkės, – žmogus nuo jų ir užsikrečia. Laimo liga nėra virusinė infekcija – ją sukelia bakterijos, skiepų nuo šios ligos kol kas nėra. Persirgus susidaro trumpalaikis imunitetas, todėl po kiek laiko, žmogus gali susirgti pakartotinai.
Dažniausios erkių įsisiurbimo kūno vietos yra: kirkšnys, po pažastimis, į ausų vidų, plaukuose, į pilvą, už kelio. Erkė prisisiurbia kur nors ant kūno ir įkiša galvą į odą. Erkės taip pat gali įsisiurbti į augintinius, ypač šunis. Kadangi erkės smulkūs gyviai, jas gali būti sunku pastebėti ant savo kūno arba augintinio kailyje. Suradusi patinkančią vietą, erkė jums įkanda ir tvirtai įsisiurbia galva į odą. Skirtingai nei kitų vabzdžių įkandimai, šis įkandimas yra neskausmingas.
Kaip ištraukti erkę?
- Norint saugiai ištraukti įsisiurbusią erkę, reikia naudoti smulkų pincetą ir juo suimti erkės galvą kuo arčiau žmogaus odos.
- Erkę reikia traukti į viršų, o ją ištraukus tą vietą būtina dezinfekuoti antiseptine priemone arba nuplauti šiltu vandeniu bei muilu.
- Būtina kalendoriuje pasižymėti datą, kada jums įsisiurbė erkė bei stebėti, ar nepasireiškia erkių sukeliamų ligų simptomai.

Kaip išvengti erkių įsisiurbimo? Nespecifinė erkių sukeliamų ligų profilaktika:
- Apranga ir apsauga: rinktis šviesius drabužius – ant jų lengviau pastebėti erkes, dėvėti rūbus ilgomis rankovėmis ir ilgas kelnes, kelnių klešnes susikišti į kojines, uždari batai geriau nei basutės ar sandalai.
- Pagalbinės priemonės: naudoti erkes atbaidančius repelentus ant odos ir drabužių.
- Tinkamas elgesys gamtoje: vengti aukštos žolės, krūmų, tankių miško vietų, vaikščioti takais, nesėdėti tiesiai ant žolės, poilsiaudami naudokite kilimėlį ar pledą.
- Atidi kūno patikra: grįžę iš gamtos kruopščiai apžiūrėkite visą kūną, ypač tikrinkite pažastis, kirkšnis, už ausų, kaklą, galvos odą, nepamirškite patikrinti vaikų ir augintinių.
- Asmens higiena: iš karto nusiprauskite po dušu grįžę iš lauko, išsišukuokite plaukus, persirenkite švariais rūbais, dėvėtus drabužius išskalbkite arba bent jau gerai išpurtykite, galima pakabinti saulėtoje vietoje, nes sausame ore erkės išgyvena trumpiau.
- Aplinkos tvarkymas: prižiūrėkite kiemą – reguliariai pjaukite žolę, šalinkite lapus.
Specifinė ir veiksmingiausia erkių sukeliamų ligų profilaktikos priemonė yra skiepai. Erkinio encefalito vakcinomis galima skiepyti vyresnius nei 1 metų vaikus. Medikai rekomenduoja skiepyti vaikus ir suaugusiuosius, ypač jei gyvena miškingose vietovėse ar daug laiko leidžia gamtoje. Nuo 2025 m. gruodžio 9 d. valstybės biudžeto lėšomis įsigyta vakcina nuo erkinio encefalito infekcijos skiepijami visi 50–60 m. amžiaus gyventojai – pagal pilną schemą. Jie turi kreiptis į savo šeimos gydytoją.

Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Aušra Džiugelytė

