Helmintozės – tai ligos, kurias sukelia įvairios parazitinės kirmėlės: spalinės, askaridės, kaspinuočiai, trichinelės, toksokarai ir kiti organizme gyvenantys parazitai. Patekusios į žmogaus organizmą ir apsigyvenusios žarnyne, jos gali pažeisti virškinimo sistemą, silpninti imuninę sistemą, trikdyti maisto medžiagų įsisavinimą. Be to, parazitų išskiriami toksinai nuodija organizmą ir gali sukelti įvairius sveikatos sutrikimus. Helmintozės laikomos vienomis iš labiausiai paplitusių lėtinių infekcinių ligų pasaulyje. Ypač dažnai jos nustatomos vaikams – būtent šioje amžiaus grupėje registruojamas didžiausias užsikrėtimų skaičius. Nors nuo helmintų sukeltų ligų kasmet pasaulyje miršta apie 20 tūkstančių vaikų, šios ligos gali turėti ilgalaikį neigiamą poveikį vaikų sveikatai ir raidai. Vaikams helmintozės siejamos su sulėtėjusiu augimu, silpnesnėmis pažintinėmis funkcijomis, prastesniais mokymosi rezultatais ir mažesniu intelekto koeficientu (IQ). Mokslininkai nustatė, kad helmintai išskiria įvairias biologiškai aktyvias medžiagas – imunomoduliacinius baltymus, glikoproteinus bei mikro-RNR (miRNR), kurios gali paveikti organizmo imuninę sistemą. Šios medžiagos keičia šeimininko organizmo reakcijas, trikdo imuninės sistemos veiklą ir gali paveikti žmogaus organizmo bei jo mikrobiotos pusiausvyrą. Sergant helmintozėmis gali būti pažeidžiami ir įvairūs organai: virškinimo traktas, kepenys, smegenys ar šlapimo organų sistema. Tai priklauso nuo parazito rūšies. Pastebėta, kad suaugusieji, kurie vaikystėje dažnai sirgo helmintozėmis, gali pasižymėti mažesniu darbo produktyvumu.

Apie šią aktualią sveikatos problemą kovo mėnesį kalbėjome su Krekenavos M. Antanaičio gimnazijos septintokais. Paskaitą vedusi lektorė Daiva Marazienė mokiniams paaiškino, kaip ir kodėl galima užsikrėsti kirmėlėmis, kokį pavojų šios ligos kelia sveikatai ir kaip jos gali paveikti žmogaus organizmą. Mokiniai turėjo galimybę pamatyti, kaip parazitinės kirmėlės atrodo per mikroskopą. Buvo demonstruojami įvairūs helmintai – spalinės, askaridės, toksokarai, trichinelės, kaspinuočiai. Lektorė paaiškino, kokiais būdais šie parazitai patenka į žmogaus organizmą ir kaip galima nuo jų apsisaugoti. Paskaitos metu buvo akcentuota, kad dažniausiai žmonės užsikrečia per neplautas rankas, nešvarias panages arba kontaktuodami su užteršta aplinka – dirvožemiu, žole ar vandeniu, kuriuose gali būti parazitų kiaušinėlių. Aplinką dažniausiai užteršia kirmėlinėmis ligomis sergantys žmonės ar gyvūnai – šunys ir katės. Mokiniams taip pat buvo paaiškinta užsikrėtimo helmintais grandinė, kurią sudaro keli svarbūs elementai:
- Infekcijos šaltinis – sergantis žmogus arba gyvūnas.
- Infekcijos sukėlėjas – helmintai (parazitinės kirmėlės).
- Infekcijos išėjimo vartai – išeinamoji anga.
- Perdavimo veiksniai – nešvarios rankos, užkrėstas maistas, vanduo, dirvožemis, įvairūs aplinkos objektai.
- Imlus organizmas – žmogus arba gyvūnas.
- Infekcijos įėjimo vartai – burna.
Helmintozės gali plisti tik tada, kai yra visi šios grandinės elementai. Pašalinus bent vieną iš jų, užsikrėtimo rizika gerokai sumažėja arba visai išnyksta. Todėl paskaitos metu buvo aptarta, ką galime padaryti, kad apsaugotume savo sveikatą ir išvengtume helmintozių. Svarbiausios prevencijos priemonės – paprasti, bet labai svarbūs higienos įpročiai:
- visada kruopščiai plauti rankas,
- nekramtyti nagų ir nekišti nešvarių rankų ar daiktų į burną,
- prieš valgį visada nuplauti vaisius, daržoves ir uogas,
- prižiūrėti, kad žaislai būtų švarūs,
- neleisti gyvūnų išmatomis teršti parkų, paplūdimių, žaidimų aikštelių ir smėlio dėžių,
- vedžioti augintinius tik tam skirtose vietose,
- visada surinkti gyvūnų išmatas į maišelius ir išmesti jas į konteinerį,
- vengti kontakto su valkataujančiais gyvūnais.
Laikantis šių paprastų, tačiau svarbių higienos taisyklių, galima gerokai sumažinti užsikrėtimo helmintais riziką ir išsaugoti gerą sveikatą.
Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Aušra Džiugelytė

