Gamtoje yra apie 1,4 mlrd. km³ vandens išteklių; iš jų daugiausia (96,5 proc.) vandens yra vandenynuose ir jūrose, 1,7 proc. – kriosferoje, 1,7 proc. – požemyje,
0,01 proc. – sausumos vandenyse, 0,001 proc. – atmosferoje, 0,0001 proc. – gyvuosiuose organizmuose. Vanduo dengia 70,8 % Žemės paviršiaus. Žmogus be maisto gali išgyventi kelias savaites ar net mėnesius, bet be vandens gali numirti per keletą dienų. Vanduo, kaip ir oras, yra pagrindinis gyvybės ir geros sveikatos šaltinis. Suaugusio žmogaus organizme 60 – 70 proc. sudaro vanduo, o mūsų kraujyje yra 90 proc. vandens. Kad tinkamai funkcionuotų, visoms kūno ląstelėms ir organams reikia vandens, nes jis: sutepa ir drėkina sąnarius, iš jo susidaro seilės ir gleivės,. tiekia deguonį į visą organizmą, stiprina odos sveikatą ir grožį, apsaugo galvos smegenis, nugaros smegenis ir kitus jautrius audinius, reguliuoja kūno temperatūrą, nuo jo priklauso virškinimo sistema, išplauna organizmo atliekas, padeda palaikyti kraujospūdį, jo reikia kvėpavimo takams, padeda ištirpinti mineralines ir maistines medžiagas, todėl jos tampa lengviau prieinamos organizmui, pašalina atliekas iš organizmo, užkerta kelią inkstų pažeidimams, didina darbingumą fizinio krūvio metu, kontroliuoja svorį (padeda numesti svorio, persivalgymo, suteikia sotumo jausmą), palaiko gerą inkstų veiklą.
Žmogui yra būtinas tam tikras mineralinių medžiagų kiekis, kurį jis privalo gauti su maistu ir gerdamas vandenį. Su geriamuoju vandeniu į žmogaus organizmą patenka nuo 1 iki 10 proc. reikalingo per parą mikroelementų kiekio. Nepakankamas mikroelementų kiekis arba jų perteklius vandenyje gali turėti įtakos įvairiems organizmo funkcijų pakitimams ir ligoms. Į vandens stygių labai jautriai reaguoja smegenys, kurių sudėtyje yra 85 proc. vandens.
Jei ilgesnį laiką vartojama per mažai vandens ir jo kiekis organizme nekompensuojamas laiku, jis pasisavinamas iš kraujo ir organų audinių. Tada sulėtėja kraujotaka, pablogėja raumenų bei kitų organų aprūpinimas deguonimi. Skysčių praradimas organizme yra kur kas pavojingesnis nei maisto trūkumas. Kai organizmui ima trūkti skysčių, gali pakilti temperatūra, atsirasti nerimo jausmas, silpnumas, nuovargis, mieguistumas, galvos ar akių skausmas, gali sumažėti koncentracija, sutrikti virškinimas, be to galimi sąnarių skausmai, naktiniai mėšlungiai ir kt.
Kovo 22 d. visame pasaulyje minima Pasaulinė vandens diena, kurios tikslas – skatinti kiekvieno sąmoningą požiūrį į didžiulę vandens svarbą. Kaip ir kiekvienais metais ši diena buvo paminėta Krekenavos Mykolo Antanaičio gimnazijoje ir Krekenavos lopšelyje-darželyje „Sigutė“. 7 klasių mokiniams pravesta paskaita „Vanduo – gyvybei ir sveikatai“. Sveikatos specialistė pateikė įdomių faktų apie vandens svarbą organizmui ir sveikatai, paaiškino kokį vandenį palanku rinktis. Kiekvienas mokinys skaičiavo kiek vandens per parą turėtų suvartoti, dalyvavo mini viktorinoje „Ką žinai apie vandenį?“. Skatinant kuo dažniau gerti vandens, pradinių klasių mokiniai visą savaitę dalyvavo iššūkyje „Keičiu saldintą gėrimą į vandenį“. Atsineštose gertuvėse savo vandenį gardino citrinomis, apelsinais, šviežiomis uogomis, mėtos lapeliais, mandarinais, medumi ir kt. Mokiniai pratinosi dažniau gerti vandenį, o gertuves į namus parsinešti tuščias ir kitą dieną paskaninti jau kitais vaisiais ar daržovėmis. Mokiniams pateikėme rekomendacijas, kaip išsiugdyti įprotį kasdien įtraukti vandens gėrimą į savo dienotvarkę. Tai:
- Pradėti nuo nedidelio kiekio – 1 litro per dieną;
- Po kelių dienų pridėti prie šio kiekio 500 mililitrus ir taip didinti vandens kiekį, kol pasieksite sau tinkamą dienos normą;
- Kiekvieną rytą organizmą pažadinti su stikline vandens;
- Prieš kiekvieną valgymą išgerti po stiklinę vandens, likusį vandens kiekį palaipsniui gurkšnoti dienos eigoje;
- Laikyti vandenį šalia savęs: ant darbo stalo, kuprinėje, mašinoje ir kitur;
- Vandenį galima pasiskaninti vaisiais ar daržovėmis, taip jam suteiksite išraiškingesnį skonį;
- Per dieną suvalgyti mažiausiai 400 gramų daržovių ir vaisių, nes vandeningos daržovės taip pat padeda aprūpinti organizmą skysčiais.
Savaitės iššūkį vainikavo gera savijauta, mėlyna spalva ir puiki nuotaika su lašeliu Pilipinu. Darželio pedagogai ir sveikatos specialistė organizavo edukacines – eksperimentines veiklas vaikams. Ugdytiniai buvo skatinami sąmoningo požiūrio į vandenį ir jo svarbą kiekvienam iš mūsų. Vaikai apie vandenį sužinojo daug įdomių dalykų: kokį vandenį gerti yra sveika, kaip ir kodėl jį reikia taupyti, kiek vandens reikia išgerti per dieną. Vaikai žaidė žaidimus, skaičiavo kiek lašelių telpa šaukštelyje ir šaukšte, piešė vandens lašeliais, klausėsi pasakos „Kaip gyvena vanduo?“, gelbėjo ežerą nuo šiukšlių, žiūrėjo mokomuosius animacinius filmukus apie vandenį, atliko įvairius eksperimentus. „Pelėdžiukų“ grupės atstovai Jogailė Kasinskaitė ir Jonas Survila dalyvavo respublikinėje priešmokyklinio ir ikimokyklinio amžiaus vaikų konferencijoje „Vandens takeliu į STEAM“. Per patyriminę veiklą vaikai ne tik įtvirtino žinias apie vandenį ir jo svarbą, bet ir linksmai bei turiningai praleido laiką.
Vanduo yra daugiau nei tik cheminis junginys, pagamintas iš H₂O. Jame saugoma informacija. Jis reaguoja į muziką, mintis, emocijas. Po mikroskopu išdžiūvę lašai keičia savo išvaizdą priklausomai nuo įtakos – kaip mažos, skystos laikmenos, registruojančios viską, kas vyksta aplinkui. Vanduo mūsų nematomas lobis, svarbus, nepakeičiamas ir neįkainojamas gamtos ir sveikatos turtas, tad saugokime jį!
Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė
Aušra Džiugelytė