Jungtinių Tautų aplinkosaugos programos (UNEP) ataskaitos duomenimis trečdalis pasaulyje pagaminto maisto nesunaudojama ir išmetama. Kasmet maisto atliekos Europos sąjungoje (ES) sudaro 90 mln. tonų arba 180 kg vienam gyventojui, kuris dar galėtų būti suvartotas.
Daugiausia atliekų ES susidaro namų ūkiuose – apie 53 proc., nemažai maisto atliekų išmetama ir perdirbimo įmonėse (apie 19 proc.), viešojo maitinimo įmonėse (apie 12 proc.), žemės ūkyje ( apie 10 proc.). Pasaulyje per metus daugiausia išmetama dar tinkamų vartoti vaisių ir daržovių, pastebėta, kad dėl per didelio išvaizdos standartų taikymo. Parduotuvėse obuoliai ar pomidorai dažniausiai tik standartinio dydžio, tačiau maistine prasme morka su trimis šaknimis ar nestandartinio dydžio obuolys savo maistinių savybių nepraranda ir yra tinkami vartoti. Kam tada juos išmesti? Iki 10 proc. kasmet ES susidarančių maisto atliekų yra susijusios su datos žymėjimu. Turime du žymėjimus: „sunaudoti iki“ ir „geriausias iki“. Prieš dvejus metus atlikto tyrimo duomenimis, net 67 proc. apklaustųjų nesuprato skirtumo, kad „sunaudoti iki“ yra susiję su maisto sauga, todėl po nurodytos datos šio maisto vartoti negalima, nes tai pavojinga sveikatai, o „geriausias iki“ su maisto kokybe, dėl to po tos datos vartojant šį maistą pavojaus sveikatai nėra.
Pagrindinės maisto švaistymo namų ūkiuose priežastys – netinkamas maisto produktų laikymas, neapgalvotas apsipirkimas (dažnai dėl mažmeninės prekybos akcijų), kai įsigyjama per daug maisto produktų, kai paruošiama per daug maisto, o likučiai išmetami. Maisto atliekų padaugėja per didžiąsias šventes: Kalėdas, Velykas. Nustatyta, kad daugiau maisto iššvaisto jaunesni (15-20 m.) vartotojai.
Kiekvienas iš mūsų, norėdami prisidėti prie maisto švaistymo stabdymo, galime padaryti daugybę mažų, bet svarbių darbų:
- planuoti iš anksto ir apskaičiuoti, kiek maisto reikia;
- pirkti tai, ko reikia – ir ne daugiau, nei reikia;
- maistą namuose laikyti tinkamai;
- viską suvalgyti, o jei liko – tinkamai padėti, kad suvartotume vėliau;
- tai, ko nepavyko suvartoti, kompostuoti/rūšiuoti.
Maisto švaistymas – veltui eikvojami ištekliai – žemė, vanduo, energija, darbo jėga. Pvz., pagaminti vienam kilogramui duonos reikia apie 1608 litrų vandens, vienam kilogramui vištienos pateikti reikia 3900 litrų vandens, kiaulienos – 4000, jautienos net 15500 litrų vandens.
Kodėl svarbu mažinti maisto švaistymą? Norint kovoti su klimato kaita, būtina sumažinti maisto švaistymą, nes jis sudaro apie 16 proc. visų ES maisto sistemos išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Mažindami maisto švaistymą namų ūkiai ir įmonės galėtų sutaupyti pinigų.
Balandžio 3 ir 4 dienomis Ramygalos gimnazijos 6b, 7a ir 7b klasių mokiniai pamokose „Nematoma maisto pusė“ diskutavo su visuomenės sveikatos priežiūros specialiste apie maisto švaistymą, jo poveikį aplinkai, klimatui, namuose išmetamo maisto kiekio mažinimą, kompostavimo galimybes. Sužinoję daug informacijos, savo žinias įtvirtino ir pasitikrino testais: „Nematoma maisto pusė“, „Banano kelias“ ir „Klimato kaita virtuvėje“. Sveikiname Eriką Okockį, Gustę Smailytę ir Ovidijų Varną, užėmusius 1 – ąsias vietas.
Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė
Danguolė Urbonienė