Kasmet lapkričio 18–24 d. minima Pasaulinė informuotumo apie antimikrobinį atsparumą savaitė. 2025 metų šūkis-„Veikime dabar: apsaugokime dabartį, užtikrinkime ateitį“. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ragina visus- visuomenę, sveikatos sektorių, veterinarus, ūkininkus, aplinkosaugininkus ir politikus-imtis bendrų veiksmų antimikrobiniam atsparumui stabdyti ir atkreipia dėmesį, kad tai turi neigiamos įtakos ne tik mūsų sveikatai, tačiau ir pasaulinei maisto gamybos ir vartojimo grandinei, aplinkai bei ekonomikai.

Pasaulinė antibiotikų diena, minima kasmet lapkričio 18 d., yra svarbi tarptautinė iniciatyva, kurios tikslas-šviesti visuomenę apie atsakingą antibiotikų vartojimą ir atkreipti dėmesį į sparčiai augančią antimikrobinio atsparumo (AMR) grėsmę. Atsparumas antimikrobinėms medžiagoms (AMR) atsiranda, kai bakterijos, virusai, grybeliai ir parazitai laikui bėgant kinta ir nebereaguoja į vaistus, todėl infekcijas sunkiau gydyti ir padidėja ligos plitimo, sunkios ligos ir mirties rizika. Dėl atsparumo vaistams antibiotikai ir kiti antimikrobiniai vaistai tampa neveiksmingi, o infekcijas gydyti tampa vis sunkiau arba neįmanoma.

Antibiotikų atradimas XX amžiaus pirmoje pusėje kardinaliai pakeitė mediciną ir ženkliai sumažino mirtingumą nuo bakterinių infekcijų. Penicilino atradimas 1928 m. ir jo plačios gamybos pradžia Antrojo pasaulinio karo metu lėmė staigų infekcinių ligų mirtingumo sumažėjimą, pavojingų pooperacinių komplikacijų sumažėjimą, efektyvų sepsio, meningito, pneumonijos, žaizdų infekcijų gydymą, sąlygas atsirasti moderniajai chirurgijai ir intensyviajai terapijai. Be antibiotikų šiandien būtų neįmanoma saugiai atlikti daugelio procedūrų: organų transplantacijų, chemoterapijos, dializės, sudėtingų operacijų. Kuo daugiau antibiotikų naudojame, tuo greičiau bakterijos tam prisitaiko.

Pagrindinės antimikrobinio atsparumo priežastys

1. Neteisingas antibiotikų vartojimas medicinoje Skiriami antibiotikai virusinėms infekcijoms (kur jie neveikia).Nutraukiamas gydymas anksčiau laiko. Neteisingos dozės. Savarankiškas gydymas likusiais antibiotikais.
2. Antibiotikų naudojimas gyvulininkystėje. Daugelyje šalių antibiotikai naudojami ne tik ligoms gydyti, bet ir augimui skatinti, kas didina atsparių bakterijų plitimą per maisto grandinę.
3. Bloga infekcijų kontrolė sveikatos priežiūros įstaigose. Nepakankama higiena ir infekcijų prevencijos priemonės lemia atsparių ligų sukėlėjų plitimą ligoninėse.
4. Globalizacija. Tarptautinis judėjimas leidžia atsparioms bakterijoms greitai patekti iš vieno regiono į kitą.
5. Lėtėjanti naujų antibiotikų kūrimo eiga. Per pastaruosius 30 metų naujų antibiotikų kūrimo tempas dramatiškai sumažėjo, nes tai brangu, komerciškai nepelninga (antibiotikai naudojami trumpai), bakterijos greitai įgyja atsparumą naujiems vaistams.

Antimikrobinio atsparumo pasekmės:

1. Didėjantis mirtingumas. Prognozuojama, kad iki 2050 m. dėl AMR kasmet mirs iki 10 milijonų žmonių-daugiau nei nuo vėžio.
2. Pabrangęs ir sudėtingesnis gydymas. Atsparios infekcijos reikalauja brangesnių, toksiškesnių ir ilgesnių gydymo kursų.
3. Grėsmė moderniajai medicinai. Be veiksmingų antibiotikų organų transplantacijos taptų itin rizikingos ,chemoterapija būtų pavojinga, nes pacientų imunitetas nusilpęs, įprastos operacijos galėtų baigtis mirtimi dėl infekcijų.
4. Ekonominė našta. Atsparios infekcijos sukelia ilgesnį hospitalizavimą, didesnes išlaidas sveikatos sistemoms, nedarbingumą ir produktyvumo praradimą.

Kaip galima spręsti antimikrobinio atsparumo krizę?

1. Atsakingas antibiotikų vartojimas medicinoje Skirti antibiotikus tik esant bakterinei infekcijai. Tinkamai diagnozuoti, kada antibiotikai reikalingi. Baigti visą gydymo kursą. Nevartoti likusių ar kitam žmogui paskirtų antibiotikų.
2. Švietimas ir visuomenės informavimas. Svarbu aiškiai suprasti, antibiotikai negydo virusų, karščiavimas nebūtinai reiškia, kad reikia antibiotikų, atsparumas vystosi greičiau, nei kuriami nauji vaistai.
3. Infekcijų prevencija-rankų higiena, skiepai, saugus maistas ir vanduo.
4. Reguliavimas žemės ūkyje. Antibiotikai turėtų būti naudojami tik gydymui, o ne augimui skatinti. 5. Investicijos į naujus mokslinius sprendimus

Pasaulinė antibiotikų diena primena, kad antimikrobinis atsparumas nėra tolima problema-jis jau šiandien keičia mediciną ir kelia rimtą grėsmę žmonių gyvybėms. Ateitis priklauso nuo to, ar sugebėsime atsakingai vartoti antibiotikus, užkirsti kelią infekcijoms ir skatinti inovacijas. Tik bendros gydytojų, pacientų, politikų, mokslininkų ir žemdirbių pastangos gali sustabdyti šią globalią krizę.

Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė

Dovilė Švabinskienė

Naudota informacija:

1. https://nvsc.lrv.lt/lt/naujienos/nvsc-atsakingas-antibiotiku-vartojimas-kiekvieno-musu-pareiga-BH3s/
2. https://www.who.int/campaigns/world-amr-awareness-week
3. https://www.qjsamr.org/technical-work/world-amr-awareness-week
4. https://www.unep.org/events/campaign/world-amr-awareness-week-2025
5. https://www.paho.org/en/campaigns/world-antimicrobial-resistance-awareness-week-2025