2024 m. gegužės 17-ąją minima Pasaulinė hipertenzijos diena. Arterinė hipertenzija – tai liga, pasireiškianti padidėjusiu kraujospūdžiu. Šis susirgimas yra itin paplitęs ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Ši širdies liga diagnozuojama tuomet, kai kai sistolinis kraujo spaudimas yra didesnis negu 140 mm Hg arba diastolinis kraujo spaudimas – didesnis nei 90 mm Hg.
Daugeliu atvejų ligos pradžioje žmonės jaučiasi sveiki, todėl arterinė hipertenzija dažniausiai diagnozuojama atsitiktinai pamatavus kraujospūdį. Ligos išsivystymą sąlygoja įvairūs išoriniai ir genetiniai veiksniai:
- Amžius (didžiausia grėsmė iškyla sulaukus 55 – 65 metų);
- Širdies ir kraujagyslių ligų atvejai šeimoje;
- Rūkymas, alkoholio vartojimas ir kiti žalingi įpročiai;
- Nesaikingas druskos vartojimas;
- Padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje;
- Antsvoris ir fizinio aktyvumo stoka;
- Cukrinis diabetas.
Negydant arterinės hipertenzijos, storėja širdies raumuo, palaipsniui iškyla grėsmė susirgti širdies nepakankamumu, o dėl nuolat padidėjusio kraujospūdžio ženkliai išauga miokardo infarkto, insulto bei inkstų ligų rizika. Sergant hipertenzija, širdžis alinama, jai tampa vis sunkiau dirbti, taip pat daroma žala kraujagyslėms, todėl ilgainiui gali išsivystyti organų nepakankamumas. Dažniausiai pakenkiama organams, kurie turi gausiausią kraujagyslių tinklą – smegenims, akims, inkstams.
Faktai apie hipertenzija:
- Apskaičiuota, kad visame pasaulyje hipertenzija serga 1,28 milijardo 30–79 metų suaugusiųjų, dauguma (du trečdaliai) gyvena mažas ir vidutines pajamas gaunančiose šalyse.
- Apytikriai 46 proc. suaugusiųjų, sergančių hipertenzija, nežino, kad jie serga šia liga.
- Mažiau nei pusei suaugusiųjų (42 proc.), sergančių hipertenzija, diagnozuojama ir gydoma.
- Maždaug 1 iš 5 suaugusiųjų (21 ), sergančių hipertenzija, ją kontroliuoja.
- Hipertenzija yra pagrindinė ankstyvos mirties priežastis visame pasaulyje.
- Vienas iš pasaulinių tikslų, susijusių su neužkrečiamomis ligomis, yra 2010–2030 m. sumažinti hipertenzijos paplitimą 33 proc.
Skiriamos dvi arterinių hipertenzijų rūšys:
- pirminė (sudaro 95 proc. visų atvejų), kai aiški priežastis nežinoma, o padidėjęs kraujospūdis yra pagrindinis simptomas;
- antrinė, kai arterinio kraujospūdžio padidėjimas yra vienas iš kitos ligos simptomų (dažniausiai inkstų, vidaus sekrecijos liaukų sistemos), dažniausiai vadinama simptomine hipertenzija.
Profilaktinės priemonės:
- metimas rūkyti;
- kūno masės sumažinimas;
- saikingas alkoholio vartojimas;
- fizinis aktyvumas;
- mažesnis druskos ir sočiųjų (gyvulinės kilmės) riebalų kiekio maiste vartojimas;
- gausesnis vaisių ir daržovių, ypač turinčių kalio, vartojimas.
|
Arterinio kraujo spaudimo kategorijų klasifikacija |
||
| Kategorija | Sistolinis arterinis kraujo spaudimas (mm Hg) | Diastolinis arterinis kraujo spaudimas (mm Hg) |
| Optimalus | < 120 | < 80 |
| Normalus | 120–129 | 80–84 |
| Aukštas normalus | 130–139 | 85–89 |
| 1 laipsnio arterinė hipertenzija (maža) | 140–159 | 90–99 |
| 2 laipsnio arterinė hipertenzija (vidutinė) | 160–179 | 100–109 |
| 3 laipsnio arterinė hipertenzija (didelė) | > 180 | > 110 |
| Izoliuota sistolinė hipertenzija | > 140 | < 90 |
| Žemas, bet normalus | 90–100 | 60–65 |
| Hipotenzija | < 90 | < 60 |
Naudota informacija:
- https://www.who.int/news-room/fact-sheets/detail/hypertension
- https://www.manodaktaras.lt/liga/arterine-hipertenzija
- https://lsmu.lt/cris/entities/etd/25939942-c807-4594-b280-521a12c21b7b
Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė
Aušra Rešimavičienė