Pasaulinė kraujo donorų diena minima kiekvienų metų birželio 14 dieną. Kraujo donorų diena yra minima nuo 1995-ųjų, tačiau tik nuo 2004 metų ji buvo pradėta rengti kartu su Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), o 2005-aisiais sutarta šią dieną pavadinti Pasauline kraujo donorų diena. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) skelbia, kad kiekvienais metais kraujo ir jo komponentų perpylimas padeda išgelbėti milijonus žmonių gyvybių, prailgina pacientų, sergančių sunkiomis ligomis, gyvenimo trukmę ir pagerina jų gyvenimo kokybę. Be kraujo perpylimo nebūtų įmanoma atlikti daug sudėtingų medicininių procedūrų ir chirurginių operacijų.

Kraujo donorystė yra gyvybiškai svarbi, nes donorų kraujas kasdien gelbsti tūkstančius gyvybių, padeda atlikti sudėtingas operacijas, gydyti onkologines ligas ir gelbsti nukentėjusius avarijose. Ypač jis svarbus ligoniams po sunkių traumų, nudegimų, neretai jo prireikia gimdyvėms. Taip pat, kraujo donorystė yra naudinga ir donorui. Kraujo davimas teigiamai veikia ne tik žmogaus emocinę savijautą, jis suaktyvina kraujotaką, skatina kraujo ląstelių ir organizmo audinių regeneraciją. Tyrimais įrodyta, jog reguliariai donuojantys žmonės linkę mažiau sirgti piktybinėmis ligomis, arterinėmis hipertenzijomis. Dėl sumažėjusio kraujo klampumo sumažėja miokardo infarkto, insulto rizika.

KRAUJO DAVIMO EIGA:

1. Pasiruošimas kraujo donorystei

Reikia būti tinkamai pasiruošus:

• Pailsėjus;
• Išgėrus daug skysčių;
• Pavalgius;
• Nerūkius;
• Išvakarėse ir donacijos dieną nevartojus svaigiųjų gėrimų;
• Nevalgius aštrių, riebių, sunkiai virškinamų maisto produktų;
• Nedirbus naktį.

2. Atvykus būti kraujo donoru reikia užsiregistruoti ir užpildyti sveikatos klausimyną apie savo savijautą, ligas, vartojamus vaistus, keliones ir kt.
3. Sveikatos patikrinimas:

• Pamatuojamas kraujospūdis, pulsas, kūno temperatūra.
• Iš piršto paimamas kraujo lašas hemoglobino kiekiui nustatyti.
• Gydytojas arba slaugytojas įvertina ar pacientas gali tą dieną duoti kraujo.

4. Kraujo davimas:

• Reikia atsisėsti arba atsigulti į specialų krėslą;
• Į rankos veną įvedama sterili adata;
• Paimama apie 450 ml. kraujo;
• Pats kraujo paėmimas dažniausiai trunka nuo 5 iki 10 minučių.

5. Po donorystės:

• Uždedamas tvarstis, duodama atsigerti vandens;
• Rekomenduojama tą dieną vengti intensyvaus fizinio krūvio, gerti daugiau skysčių ir nešioti tvarstį kelias valandas.

Lietuvoje dažniausiai donorais gali tapti sveikas 18 – 65 metų žmogus, sveriantis ne mažiau kaip 50 kg., ir turintis galiojantį asmens dokumentą. Pirmą kartą kraujo aukoti galima iki 60 metų. Prieš donorystę svarbu būti pavalgius ir išgėrus daugiau vandens. Kraujo galima aukoti kas 60 d., tačiau moterys per einamuosius metus (ne kalendorinius) kraujo gali aukoti ne daugiau nei keturis kartus, todėl moterims rekomenduojama duoti kraujo kas 3 mėnesius.

Pasaulinė kraujo donorų diena primena, kokia svarbi yra savanoriška ir neatlygintina kraujo donorystė. Kiekvienas kraujo donoras prisideda prie gyvybių gelbėjimo ir suteikia viltį pacientams, kuriems kraujo perpylimas yra būtinas gydymui ar sveikatos atkūrimui. Svarbu skatinti visuomenės sąmoningumą apie donorystę ir padrąsinti kuo daugiau žmonių tapti kraujo donorais. Net vienas kraujo paaukojimas gali išgelbėti ne vieną gyvybę.

Daugiau informacijos rasite: https://kraujodonoryste.lt/

 

Literatūra:

1. https://kraujodonoryste.lt/
2. https://tavokraujas.lt/#home
3. https://www.who.int/news-room/events/detail/2026/06/14/default-calendar/world-blood-donor-day-2026-one-drop-of-humanity-give-blood-save-lives

Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė

Monika Švarcė