Periodontitas – dantis supančių ir palaikančių audinių uždegimas. Jį sukelia bakterijos, sukeliančios destruktyvų uždegiminį atsaką periodonto audiniuose. Susidaro opomis išklotos periodonto kišenės aplink dantų šaknis. Išopėjusių žaizdų plotas gali būti nuo 5 cm² iki 20 cm², maždaug iki delno dydžio. Iš išorės matome dantenų paburkimą, paraudimą, galime matyti dantenų atsitraukimą nuo danties, kraujavimą, jausti nemalonų kvapą, skausmą.
Periodontito ryšys su širdies ir kraujagyslių ligomis.
Periodonto bakterijos nuolat patenka į dantenų kraujagysles per išopėjusias vietas, pavyzdžiui valgant, valantis dantis ir pan. ir susidarę vietiniai uždegiminiai audiniai, bakterijos patenka per išopėjusias vietas į kraują ir išplinta po visą kūną. Taigiperiodontitas turi įtakos visųorganų sveikatai. Kai kurios bakterijos prasiskverbusios į kraujagyslių sieneles (endotelį) ir taip pasislėpus nuo imuninės sistemos, daugintis ir užkrėsti kitų organų kraujagyslių sienelės ląsteles. Prasideda uždegiminiai procesai. Vėliau kai kurios užkrėstos endotelio ląstelės žūsta ir taip toje vietoje kraujagyslių sienelės praranda elastingumą. Tai vadinama pirmąja aterosklerozės stadija – endotelio disfunkcija. Šis kraujagyslių pažeidimas, riebiųjų ląstelių (cholesterolio) sankaupos ir tebevykstantys uždegiminiai procesai, – siaurina kraujagyslių spindį, todėl į tas vietas sunkiau priteka kraujas, pavyzdžiui į širdį ir taip širdis negauna pakankamai maistinių medžiagų, deguonies.
Periodonto bakterijos skatina medžiagų, ardančių jungiamąjį audinį, atsiradimą. Dėl audinių pažeidimo, atsiradusios „nuosėdos“, esančios ant kraujagyslių sienelių, suyra ir pasidaro žaizda. Ant žaizdos vyksta krešėjimas ir formuojasi krešulys. O jis gali visiškai užkimšti kraujagyslę, dėl ko gali įvykti širdies priepuolis arba insultas.
Periodontito ryšys su 2 tipo cukriniu diabetu.
Periodontito sukelta uždegiminė reakcija gali paveikti ir cukraus (gliukozės) kiekio reguliavimą kraujyje. Didelis cukraus kiekis kraujyje skatina insulinogamybą kasoje, kuris padėtų sumažinti cukraus kiekį ir taip vyksta reguliacija. Paprastai insulino receptoriai prisijungia prie hormono insulino ir tai leidžia pernešti cukrų į ląsteles. Cukrus, po valgio absorbuojamos ląstelėse viduje, kur jis perdirbamas energijai arba saugojimui ir taip cukraus kiekis kraujyje sumažėja. Periodontito sukelto uždegimo atveju ar kito uždegimo atveju, šis procesas sutrinka, susidaro medžiagos, kurios slopina insulino prisijungimą ir stabdo cukraus pasisavinimą ląstelėje, todėl cukraus kiekis kraujyje išlieka padidėjęs.
Uždegiminės medžiagos, susidariusios periodontito metu, vaidina ypatingą vaidmenį. Turint sunkų periodontitą, gali susidaryti būsena, kai cukraus kiekis padidėja kraujyje net ir nesant diabeto. Nuolatinis insulino receptorių stimuliavimas pradeda juos išjunginėti. Taip susiformuoja būsena vadinama „atsparumu insulinui“, – kai organizmo ląstelės nebeatsako į signalizatorius.Jei diabetas jau yra, periodontitas apsunkina cukraus kiekio kontrolę kraujyje ir padidina vėlyvųjų diabeto komplikacijų, tokių kaip inkstų, širdies ligų dažnesnę ir greitesnę riziką. Tačiau gali būti ir atvirkščiai, kai diabetas kaip liga prisideda prie periodonto būklės pablogėjimo, sunkina burnos ir kitų organizmo žaizdų gijimą. Be to susidarę cheminės medžiagos naikina ir periodonto audinius dėl ko dantys nebetenka atramos ir iškrenta.
Tyrimai parodė, kad periodontitas taip pat kaip ir rūkymas, aukštas kraujospūdis, aukštas lipidų kiekis kraujyje yra širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnys. Periodontitas kartu su diabetu gali susistiprinti vienas kitą. Todėl periodontito gydymas gali pagerinti ne tik burnos sveikatą bet ir viso kūno sveikatą. Tai ypač svarbu kalbant apie endotelio disfunkciją, kuri yra pirmas aterosklerozės vystymosi veiksnys ir kuris atsistato gydant periodontitą. Daugeliu atveju periodontito gydymas subalansuoja cukraus bei riebalų kiekį kraujyje. Tai įvyksta dėl uždegiminių medžiagų kiekio sumažėjimo kraujyje, nutraukiant ydingą uždegimo ciklą organizme.
Primename, kad pas gydytoją odontologą profilaktiniam patikrinimui reikia apsilankyti vieną kartą metuose, o profesionalią burnos higieną rekomenduojama atlikti kas 6-12 mėnesių.
Remiantis www.odontolgurumai.lt
Vaikų ir jaunimo sveikatos priežiūros specialistė
Deimantė Kirvelienė