Pirmoji pagalba – pradinės pagalbos nukentėjusiam suteikimas ligos arba susižalojimo atveju, dažniausiai atliekamas pašalinio žmogaus iki kol bus suteikta profesionali medicininė pagalba. Pirmosios pagalbos tikslas yra pašalinti arba stabilizuoti nukentėjusio asmens gyvybei gresiantį pavojų. Pirmoji valanda po nelaimingo atsitikimo paprastai labai svarbi nulemiant tolimesnę nukentėjusiojo būklės raidą. Pirmoji pagalba gali tapti lemtingu žingsniu siekiant išgelbėti žmogaus gyvybę, tačiau tikrai ne kiekvienas žino, kaip suteikti pirmą pagalbą. Staigus širdies sustojimas yra pagrindinė mirties priežastis Europoje. Staiga sustojus širdžiai šalia esantys stebėtojai nedelsiant turėtų atlikti pradinį gaivinimą ir elektrinę defibriliaciją. Neretai širdis sustoja dėl kvėpavimo sustojimo, skendimo ar užspringimo, asfiksijos atvejais. Gelbstintieji įpūtimai ir krūtinės ląstos paspaudimai šiuo atveju taip pat yra kritiškai svarbūs sėkmingam atgaivinimui.
Suaugusio žmogaus gaivinimo algoritmas:
NESĄMONINGAS IR NEKVĖPUOJA→SKAMBINKITE 112→ATLIKITE 30 KRŪTINĖS LĄSTOS PASPAUDIMŲ→ATLIKITE 2 ĮPŪTIMUS→TĘSKITE PRADINĮ GAIVINIMĄ 30:2→KAI TIK ATVEŽAMAS AED, SEKITE JO NURODYMUS
Balandžio 15 dieną su Smilgių gimnazijos 5 klasės mokiniais kalbėjome apie pirmąją pagalbą sustojus širdžiai, užspringus, apie kraujavimo rūšis. Aiškinomės su penktokais kaip svarbu padėti žmogui ir vėl jam padovanoti gyvybę, juk sveikata yra brangiausia ką mes turime. Mokiniai mokėsi kaip suteikti pagalbą užspringusiam pagal Heimlicho manevrą, aiškinomės koks yra užspringusio žmogaus tarptautinis ženklas, kokie užspringusiojo pagalbos būdai yra, jei žmogus vienas. Taip pat mokėmės gaivinimo pagrindų, kaip ir kada panaudoti defibriliatorių, kuriose kūno vietose dėti elektrodus, kokiu santykiu atlikti įpūtimus ir krūtinės paspaudimus, buvo supažindinti su pirma pagalba esant kapiliariniam, veniniam ir arteriniam kraujavimui. Nedelsiant atliktas pradinis gaivinimas gali padvigubinti ar netgi paketurgubinti išgyvenamumo šansus po širdies sustojimo. Defibriliacija atlikta praėjus 3-5 minutėms po sąmonės praradimo padidina išgyvenamumą 50-70 procentų. Tai gali būti atliekama pasitelkiant viešose vietose esančius išorinius atomatinius defibriliatorius (AED).
Pirmas ir svarbiausias žingsnis suteikiant pirmąją pagalbą, kai stipriai kraujuojama – užspausti kraujagyslę, iš kurios kraujuoja. Kraujas turi sukrešėti, kad galėtų prasidėti gijimo procesas ir sustotų kraujavimas. Rankos pirštais arba delnu mechaniškai spaudžiame kraujuojančią vietą. Uždengiame žaizdą tvarsčiu ar švariu audiniu ir stipriai prispaudžiame ranka. Toks spaudžiamasis tvarstis sulaiko kraują žaizdoje ir padeda sulipti kraujo komponentams – suformuoja krešulį. Pirmoji pagalba kraujuojant dar priklauso nuo to, kokia kraujagyslė pažeista – arterija, vena ar kapiliaras. Todėl kraujavimas ir skirstomas į arterinį, veninį ir kapiliarinį. Su moksleiviais aiškinomės koks kraujavimas pavojingas ir kodėl, kokia pirma pagalba būtų esant išvardintiems kraujavimams, kada būtina uždėti turniketą ir kokiam tikslui ant jo užrašomas uždėjimo laikas. Smagu, kai vaikai žino ir moka kaip suteikti pirmąją neatidėliotiną pagalbą, dalijasi savo įspūdžiais ir nori išmokti padėti nukentėjusiąjam.
Visuomenės sveikatos priežiūros speacialistė
Valentina Kaušakienė