Pirmoji pagalba, kaip padėti draugui ištikus nelaimei?
Nelaimės dažnai įvyksta netikėtai – gatvėje, darbe, mokykloje ar namuose. Tuo metu, kai laukiame profesionalios pagalbos atvykimo, pirmosios pagalbos suteikimas gali būti lemiamas veiksnys tarp gyvybės ir mirties. Nors daugeliui atrodo, kad padėti gali tik medikai, tačiau pirmąją pagalbą suteikti gali ir turi kiekvienas. Tad kiekvienam svarbu žinoti, kaip turėtų būti suteikiama pirmoji pagalba esant bet kokiai situacijai, kaip atliekamas dirbtinis gaivinimas. Gegužės 26 dieną, Velžio gimnazijos 2 a. klasės vaikams vyko pirmos pagalbos edukacija „Saugus superherojus: būk kaip greitosios komanda!”. Pas vaikus atvyko greitosios pagalbos medikai, kurie supažindino mokinius kaip teikiama pirmoji pagalba. Mokiniai mokėsi kaip tinkamai ir laiku suteikti pirmąją pagalbą, kad suteikus pirmąją pagalbą, galima išgelbėti žmogui gyvybę. Buvo parodyta ir paaiškinta kaip daryti dirbtinį kvėpavimą, atlikti išorinį širdies masažą, kiekvienam leista atlikti paspaudimus ir įpūtimus ant manekeno.
Kodėl svarbu mokėti suteikti pirmąją pagalbą?
Greita reakcija gali išgelbėti gyvybę – ypač staigaus širdies sustojimo, smarkaus kraujavimo ar užspringimo atvejais. Tinkamai suteikta pagalba padeda išvengti būklės pablogėjimo iki medikų atvykimo. Visų pilietiškumas ir atsakomybė – padedame ne tik fizine prasme, bet ir emocine – ramindami, palaikydami žmogų nelaimėje.
Ką svarbu žinoti kiekvienam?
Įvertinti situaciją, visų pirma yra pačių saugumas. Įsitikinkite, kad jūs pats ir aplinkiniai nesate pavojuje. Pavyzdžiui, jei tai eismo įvykis – stabdykite eismą, naudokite avarinį trikampį, jeigu matomi nutrauktus elektros laidus, skambinkite profesionalams ir praneškite apie matomą situaciją ir t.t.
Įvertinti nukentėjusiojo būklę.
Pirmiausia reikia įvertinti žmogaus būklę:
– Ar žmogus sąmoningas?
– Ar kvėpuoja?
– Ar yra kraujavimas, kaulų lūžiai?
Kviesti greitąją medicinos pagalbą – 112.
Skambindami pasistenkite tiksliai atsakyti į operatoriaus klausimus: kas nutiko, kur tiksliai esate, kiek nukentėjusiųjų, kokios jų būklės.
Suteikti pagalbą:
- Jei žmogus nekvėpuoja – pradėkite gaivinimą: 30 krūtinės ląstos paspaudimų, 2 įpūtimai (jei galite).
- Jei stipriai kraujuoja – užspauskite žaizdą, naudokite spaudžiamąjį tvarstį.
- Jei žmogus užspringo – taikykite Heimlicho manevrą (jei sąmoningas).
- Jei žmogus sąmoningas, guldykite, pakelkite kojas, uždenkite.
Likite su žmogumi.
Stebėkite jo būklę iki atvykstant greitajai pagalbai. Nebūkite abejingi, net jei nežinote visų taisyklių – dažnai vien buvimas šalia, raminimas ir paprasti veiksmai yra labai svarbūs.
Pirmiausia šalia nukentėjusiojo atsiduria ne medikai, o nelaimės vietoje esantys žmonės – suaugusieji, vaikai. Todėl labai svarbu nuo pat mažens mokytis suteikti pirmąją pagalbą ir šias žinias nuolat gilinti ir tobulinti. Mokymų metu buvo praktiškai demonstruojama kaip suteikti pirmąją pagalbą ir kokių klaidų nedaryti. Edukacijos metu buvo naudojamas mokomasis defibriliatorius. Mokiniai stebėjo kaip su juo naudotis. Medikai leido vaikams įlipti ir apžiūrėti greitosios pagalbos automobilį, supažindino kokia gaivinimo įranga randasi automobilyje. Parodė kaklo įtvarus, kurie dedami vaikams, suaugusiems ir naujagimiams, paaiškino kada jie dedami. Parodyta kaip įjungiamas garsinis signalas, skubant į iškvietimo vietą, leido patiems vaikams paspausti garsinio signalo mygtuką. Medikai labai profesionaliai atliko savo darbą, ne tik pamokydami ar paaiškindami vaikams apie teikiamą pagalbą, tačiau „nuspalvindami“ savo edukaciją įvairiais žaidybiniais, vaikams suprantamais elementais.
Vaikams ir auklėtojoms ši edukacija labai patiko, mokiniai buvo smalsūs, pateikdami įvairius klausimus ir taip nenorėdami atsisveikinti su greitosios pagalbos medikais.
Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė
Daiva Banėnienė