Pirmoji pagalba naudojant defibriliatorių

    2024 m. balandžio-gegužės mėn. Velžio gimnazijos 2a, 3a, 4a, 4b ir 4c klasių mokiniams vyko aktyvūs mokymai „Defibriliatoriaus panaudojimas pirmosios pagalbos metu”. Velžio gimnazijos mokiniai mokėsi naudotis mokomuoju automatiniu išoriniu širdies defibriliatoriumi. Įjungus defibriliatorių, mokiniai įdėmiai klausėsi nurodymų lietuvių kalba – ką reikia atlikti. Išbandę ir atlikę visus nurodymus, mokiniai mokėsi praktiškai atlikti žmogaus gaivinimą, klausantis ką sako įjungtas defibriliatorius. Per aktyvaus mokymo užsiėmimus mokiniai sužinojo, kada reikia panaudoti defibriliatorių, kaip elgtis jei jo nėra, kokių pirmųjų veiksmų imtis ir kaip padėti žmogui susmukus, praradus sąmonę ar susistojus širdies veiklai. Peržiūrėjo mokomuosius filmukus: „Kaip naudoti automatinį išorinį defobriliatorių?”, „Pradinis suaugusiojo žmogaus gaivinimas” bei „Video pamoka: kaip naudotis automatiniais širdies defibriliatoriais? Iniciatyva MYLĖTI PADĖTI”.

   Automatinis išorinis defibriliatorius – tai kompiuterinis prietaisas, kuris analizuoja širdies ritmą, atpažįsta sutrikimą ir išskiriamu elektros impulsu atkuria normalų širdies darbą. Aparatai įgarsinti kiekvienos šalies valstybine kalba, įjungus tereikia laikytis nurodymų. Aparatas pats skiria būkles, reikia ar nereikia defibriliuoti, jį naudoti yra ganėtinai paprasta ir saugu. Defibriliuoti galima žmones nuo 1 metų amžiaus pasirinkus atitinkamą defibriliacijos režimą – vaiko ar suaugusio. Defibriliacija priskiriama pradinio gaivinimo priemonėms, nes tai – pats efektyviausias skilvelių virpėjimo, skilvelių plazdėjimo ir hemodinamiškai nestabilios skilvelių tachikardijos gydymo metodas. Įvairiuose šaltiniuose defibriliatorius yra vadinamas skirtingai: defibriliatorius, širdies defibriliatorius, automatinis išorinis defibriliatorius, arba tiesiog trumpinamas AID. Nepaisant skirtingų pavadinimų, prietaisų paskirtis yra vienoda, gali skirtis tik jų savybės, veikimo režimas.

     Širdies ir kraujagyslių ligos yra pagrindinė mirties priežastis visame pasaulyje. Nors skiriasi pirmosios pagalbos teikimo sistema, jos organizavimas, atsakomybių, užduočių ir išteklių paskirstymas, pagrindinis siekis išlieka aiškus: išsaugoti kuo daugiau gyvybių, todėl pirmoji pagalba ir defibriliavimas turi būti suteikti kaip įmanoma skubiau. Šalyse, kuriose pavyko pasiekti, kad defibriliacija būtų atlikta per pirmąsias 3 minutes nuo klinikinės mirties pradžios, išgyvenamumas padidėjo iki 75 proc. Todėl, kiek tai yra įmanoma, reikia analizuoti tarptautiniu mastu atliktų tyrimų/patirčių duomenis bei tobulinti esamas sistemas, mokyti visuomenę pirmosios pagalbos teikimo ir defibriliavimo įgūdžių, skatinti defibriliatorių tinklo įrengimo ir plėtimo iniciatyvas.

Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė

Gabrielė Vainauskienė