Š. m. gegužės 6 dieną Smilgių gimnazijoje startavo tęstinis projektas „Išmok plaukti – 2“. Praeitais metais mokėsi plaukti dabartiniai antrokai, o šiais metais lankė plaukimo užsiėmimus 1 klasės mokiniai. Pirmas kartas baseine buvo kiek nedrąsus, tačiau vaikams labai patiko. Plaukimo užsiėmimus vedė puiki trenerė Goda Jonelytė – Lukošienė. Pirmokai buvo supažindinti su saugos taisyklėmis vandenyje ir prie vandens. Gegužės mėnesį vyko 7 plaukimo užsiėmimai, kiti 11 užsiėmimų buvo tęsiami rudenį, rugsėjo mėnesį. Į plaukimo užsiėmimus mokinius lydėjo mokytoja Rita Kirdeikienė. Vienas iš didžiausių plaukimo privalumų yra tai, kad ši sporto šaka, skirtingai nei kitos fizinės veiklos, veikia visą kūną, tonizuoja raumenis, didina jėgą ir ištvermę, gerina širdies ir kraujagyslių sistemos būklę ir kt. Mokslinių tyrimų metu nustatyta, kad žmonės, kurie reguliariai plaukioja, yra geresnės nuotaikos. Taigi, plaukimas ir vandens treniruotės yra psichologiškai naudingos daugeliui – ypač šiomis dienomis, kai daugelis gyvename labai įtemptu gyvenimo ritmu, kasdien patiriame daug nerimo, įtampos ir streso, todėl prastėja koncentracija, nuotaika. Plaukimo užsiėmimai teigiamai veikia emocijas, tai tarsi relaksas, kur pirmokai gali atsipalaiduoti, atitrūkti nuo kasdienės rutinos. Svarbu tai, jog plaukimas – prevencija traumoms, skendimams. Daugiausia vaikų skęsta atviruose vandens telkiniuose nemokantys plaukti, besimaudantys be suaugusiųjų priežiūros, neleistinose vietose. Dažnai vaikų sužalojimus lemia natūralus vaikų impulsyvumas ir emocionalumas, natūralus smalsumas, noras pažinti bei pabandyti ir akivaizdi patirties stoka, menki sugebėjimai. O visi įgyti, išmokti gebėjimai leidžia sumažinti nelaimingų atsitikimų skaičių.
Vaikams plaukimas yra malonus būdas išlikti aktyviems, ugdyti fizinę formą ir sumažinti nutukimo riziką. Tai taip pat puikus būdas lavinti discipliną, komandinį darbą ir tikslų siekimo įgūdžius. Be to, plaukimas padėjo ugdyti saugius vandens įgūdžius, o tai esminis gebėjimas išgelbėti gyvybę. Tikiuosi, kad plaukimo užsiėmimai ne tik pagerino mokinių sveikatą bei laikyseną, jie išmoko plaukti, saugaus elgesio vandenyje ir prie vandens, laikytis vandens paviršiuje, nugalėjo baimės jausmą ir visa tai atnešė džiaugsmo ir pasitenkinimo jų mažoms širdelėms.
Gegužės 19 dieną pasikvietėme VšĮ D&DM lektorę Daivą Marazienę, kuri vedė edukaciją „Pirmoji pagalba traumų ir nelaimingų atsitikimų atveju.“ Lektorė apžvelgė, kaip elgtis prie vandens ar vandenyje, norint išvengti nelaimingų atsitikimų. Taip pat supažindino 1-2 klasių mokinius, kaip išsikviesti greitąją pagalbą, kaip pagelbėti draugui užspringus, kokie yra gaivinimo principai, kokios dažniausiai pasitaikančios traumos. Pradinukai turėjo galimybę išbandyti Heimlicho manevrą, esant užspringimui, mokėsi dirbtinio širdies masažo paspaudimų ritmo pagal linksmą „Be Gees“ grupės melodiją. Edukacija visiems buvo labai patiko ir buvo naudinga.
Spalio 1 dieną į Smilgių gimnaziją pagal šį projektą atvyko greitosios medicinos pagalbos komanda, kuri 2 – 3 klasių mokiniams vedė praktinius užsiėmimus ir mokė kaip teisingai suteikti pirmąją pagalbą, esant traumoms, įvairaus pobūdžio kraujavimams, kaip elgtis kai žmogus skęsta, nekvėpuoja ir kt. Vaikams buvo demonstruojamas specialus daugiafunkcinis prietaisas, esantis greitosios pagalbos automobilyje, kuris matuoja arterinį kraujo spaudimą, parodo deguonies kiekį kraujyje (seturaciją), atstato širdies ritmą (defibriliacija), esant poreikiui. Po veiklos klasėje, edukacija buvo tęsiama lauke, prie greitosios pagalbos automobilio. Mokiniai buvo supažindinti su visa įranga, esančia GMP automobilyje. 2 – 3 klasių mokiniai turėjo galimybę „pasijausti ligoniais“, o medikai mokė kaip imobilizuoti kaklą ir galvą, esant stuburo traumoms. Labai smalsu buvo sužinoti kur automobilyje paspaudžiamas garsinis signalas, kai greitoji vyksta į ekstrinius iškvietimus. Paramedikas šį smalsumą patenkino ir suteikė galimybę vaikams paspausti garsinį mygtuką. Visi mokymai buvo iš tiesų naudingi, nes vaikai įgijo daugiau žinių, patirties ir supratimo teikiant pirmąją pagalbą, kurią privalome mokėti kiekvienas.
Fizinis aktyvumas nuo pat pirmųjų mūsų dienų yra svarbus ne tik sveikatai, bet ir daugelio kitų įgūdžių vystymui. Pirmiausia, fizinis aktyvumas padeda augti sveikai. Aktyvi veikla stiprina kaulus, raumenis, širdį bei padeda ateityje užkirsti kelią daugeliui ligų – cukriniam diabetui, širdies ligoms ar net osteoporozei. Fizinis aktyvumas taip pat yra siejamas su kognityvine raida. Fizinė veikla tiesiogiai veikia nervų ląsteles, o tai gerina atmintį bei koncentraciją. Ne ką mažiau svarbu ir tai, kad aktyvus laisvalaikis teigiamai veikia emocinę sveikatą – judant organizmas išskiria endorfinus, dėl kurių visi jaučiamės laimingesni. Šiuolaikiniams vaikams daug laiko praleidžiant susikūprinus prie kompiuterių ir telefonų, geros laikysenos formavimas tampa labai svarbus jų sveikatai. Tai, kas yra laikysena? Laikysena – individuali, įprastinė kūno padėtis (stovint, sėdint, einant) be didelio raumenų įsitempimo. Taisyklingos laikysenos esmė – sumažinti raumenų, laikančių žmogaus kūną, įtampą. Kalbant apie taisyklingą laikyseną, pirmiausia svarbu atkreipti dėmesį į stuburo išsidėstymą – ar stuburas yra neutralus ir teisingai išsidėstęs. Kaklo, pečių, klubų ir pėdų išsidėstymas taip pat yra geros laikysenos pagrindas. Kol dar nėra laikysenos problemų, svarbu stiprinti vaikų raumenyną, juk ne veltui liaudyje sakoma „Lenk medį kol jaunas.“
Spalio 15 dieną visuomenės sveikatos specialistė vedė jogos užsiėmimą Smilgių gimnazijos 2 ir 3 klasės mokiniams, taisyklingai laikysenai stiprinti. Labai džiaugiuosi, kad vaikai projekto metu ne tik išmoko plaukti, bet ir labai stengėsi aktyvioje veikloje, atlikdami jogos pratimus, juos atliko tiksliai, susikoncentravę į kiekvieną atliekamą pratimą. Buvo gera matyti jų pastangas ir už tai didelis ačiū vaikams, nes iš to galiu daryti išvadas, kad 2-3 klasės mokiniams fizinis aktyvumas ne naujiena, daugelis jų lanko įvairius su fizine veikla susijusius būrelius, tad teigiami pokyčiai akivaizdūs.
Svarbu atkreipti dėmesį, jog tokie faktoriai kaip pėdos deformacijos, stuburo iškrypimai lemia nemalonių ir pasikartojančių pojūčių atsiradimą. Nors netaisyklinga laikysena didžiąją dalimi susijusi su stuburo padėtimi, nereikia pamiršti ir kitų kūno dalių. Kadangi mūsų kaulai, sąnariai ir raumenys sudaro vientisą sistemą, sutrikus kuriai nors jos grandžiai kitos „skuba į pagalbą“, keičia savo padėtį, norėdamos kompensuoti trūkumą kitoje vietoje. Todėl norint išvengti stuburo deformacijų labai svarbu rūpintis kitais vaikams būdingais kaulų-raumenų sistemos sutrikimais – plokščiapėdyste, netaisyklinga kelių forma – ir laiku juos koreguoti. Tad spalio 27 dieną su 2 ir 3 klasių mokiniais masažavome kojų padus su dygliuotais masažo kamuoliukais, įsigytais už projekto pinigėlius. Ne paslaptis, jog pėdose daug gyvybiškai aktyvių taškų. Kamuoliukai su spygliukais yra skirti reabilitacijai, pėdų, delnų mankštai ir masažui. Visame paviršiuje esantys spygliukai papildomai stimuliuoja odos receptorius, gerina kraujotaką, mikrocirkuliaciją, taip pat mažina įtampą, atpalaiduoja raumenis.
Spalio 27 dieną vyko aktyvi veikla mokinys – mokiniui „Literatūrinių herojų nuotykiai vandenyje ir pagalba skęstančiajam,“ kurią vedė vyr. bibliotekininkė A. Šalkauskienė. Vaikams buvo rodomas ir aptariamas filmas apie pavojus, slypinčius vandenyje. Užsiėmimo pabaigoje 3 klasės mokiniai dalinosi įspūdžiais su antrokais apie vasaros metu perskaitytas knygeles, knygų herojus, jų elgesį prie vandens. Užsiėmimo pabaigoje visi atlikome skirtą užduotį: iš tualetinio popieriaus kartoninio cilindriuko iškarpėme ir nuspalvinome žuvį. Sužavėjo mokinių meniniai sugebėjimai.
Projekto pabaigoje klasės auklėtoja R. Kirdeikienė pasidalino džiugia žinia informuodama mokinių tėvelius apie vaikų įgytus plaukimo įgūdžius. Norisi pasidžiaugti gerais vaikų rezultatais ir smagu, kad ši projektinė veikla suteikė tiek gėrio: skatino motyvaciją rungtyniauti, mokytis plaukti, išmokė saugaus elgesio vandenyje, rūpintis savo sveikata, lavinti laikyseną, teikti I pagalbą. Visi šie įgyti gebėjimai suteikė energijos, geros patirties, įvertinti pavojaus riziką bei leis ateityje, manau, sumažinti nelaimingų atsitikimų skaičių.
Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė
Valentina Kaušakienė