Panevėžio rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras įgyvendina bendrai finansuojamą 2021–2027 metų ES fondų investicijų programos lėšomis projektą „Prevencinių priemonių, stiprinančių visuomenės sveikatą bei psichologinę gerovę ir atsparumą, skatinimas Panevėžio rajone“, projekto Nr. 25-509-P-0001.
Projekto tikslas: Įgyvendinti visuomenės sveikatos išsaugojimo ir jos stiprinimo skatinančias priemones ir taip sumažinti fizinės ir psichikos sveikatos rizikos veiksnių (alkoholio vartojimas, rūkymas, nesveikas gyvenimo būdas, psichologinės problemos) paplitimo apimtį.
Mokymai organizuojami Panevėžio rajono švietimo įstaigose. Mokymai susideda iš kompleksinių mokymų mokytojams, psichologams, visuomenės sveikatos specialistams, mokyklų socialiniams darbuotojams, tėvams ir mokiniams.
Rugsėjo 25 dieną užsiėmimai prasidėjo Raguvos gimazijoje. Rugsėjo 25, 26 ir spalio 7 dieną mokiniai (12-14 m.) klausėsi edukologės, motyvatorės, dainininkės, mokytojos, aktyvios visuomenininkės, keliauninkės Gintarės Razulevičiūtės. Jos užsiėmimų tema psichinės sveikatos stiprinimas. Potemės: pozityvaus bendradarbiavimo principai; savivertė ir gebėjimas pasakyti “NE”; žodinės bei fizinės smurto sąvokos, smurto ratas.
Lektorės Gintarės Razulevičiūtės užsiėmimai išryškino pozityvios socializacijos svarbą. Ji priminė, kad dauguma vaikų kasdien gauna šešis kartus daugiau kritikos nei pagyrimų – tai išbalansuoja jų savivertę ir formuoja nepasitikėjimą savimi. Pozityvus grįžtamasis ryšys yra ne prabanga, o būtinybė. G. Razulevičiūtė kalbėjo apie Maslow poreikių piramidę, kuri primena, kad žmogaus laimė neįmanoma be bazinių poreikių patenkinimo – saugumo, meilės, pripažinimo, saviraiškos. Kai šie sluoksniai sveiki, žmogus natūraliai siekia augti. Jos posakis „bandykite viską, kas yra legalu ir kelia dopaminą“ kviečia patirti gyvenimą aktyviai, bet sąmoningai – ieškoti džiaugsmo per prasmingą veiklą, o ne per trumpalaikius dirgiklius. Taip pat priminė skirtumą tarp laimingo ir nelaimingo žmogaus: laimingi kalba, o nelaimingi apkalba. Tai gili mintis apie mūsų vidinį pasaulį – kaip mes kalbame apie kitus, taip išreiškiame savo pačių būseną. Vienas iš įdomiausių jos pasiūlymų buvo pasinaudoti internetiniu įrankiu charakteris.info , kuris padeda nustatyti asmenybės tipą ir geriau suprasti, kokios savybės mus apibūdina. Šis puslapis remiasi psichologiniais modeliais ir leidžia atpažinti savo stipriąsias puses, bendravimo stilių, reakcijas į stresą. Tokia savianalizė padeda ne tik pažinti save, bet ir suprasti, kodėl tam tikrose situacijose elgiamės vienaip ar kitaip.
Spalio 14, 15 ir 24 dienomis Raguvos gimnazijos mokinius lankė lektorius Artiomas Šabajevas. Jo tema-psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas. Lektorius Artiomas Šabajevas kalbėjo iš neuropsichologinės perspektyvos. Jo žinutė – šiuolaikinės smegenys gyvena perteklinės stimuliacijos laikais, kai „greito malonumo“ šaltiniai -greitas maistas, alkoholis, ekranai, veipai, smurtas, tampa spąstais.
Jis palygino smegenis su kuprine, kurioje nėra vietos gertuvei – jei skyrius, skirtas gertuvei, užkimštas bereikalingais daiktais, gertuvė nebetelpa. Taip pat veikia mūsų protas: jei jį pripildome beverte informacija, nebelieka vietos naudingai.
A. Šabajevas kalbėjo ir apie emocines šiukšles – nerimą, pyktį, įtampą, kurią kaupiame laukdami, pavyzdžiui, egzamino. Jei sužinome apie testą iš anksto, mūsų protas užsipildo baimėmis. Jei žinia ateina spontaniškai – emocijos dar nespėja užimti vietos. Šis palyginimas primena, kaip svarbu gebėti laiku „išvalyti“ vidinę erdvę. Ypatingą dėmesį lektorius skyrė psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijai. Pasak jo, priklausomybės atsiranda tada, kai žmogus nebeturi sveikų būdų iškrauti emocinę įtampą ar patirti džiaugsmą. Alkoholis, nikotinas ar kitos medžiagos trumpam „užlieja dopaminu“, tačiau ilgainiui slopina smegenų natūralius malonumo mechanizmus. Tai reiškia, kad žmogus vis mažiau geba patirti malonumą iš paprastų dalykų – sporto, muzikos, bendravimo, kūrybos. Prevencijos esmė – ne draudimas, o alternatyvų kūrimas: nauji pomėgiai, fizinis aktyvumas, savanorystė, kūrybinės veiklos. Jos padeda išlaikyti sveiką dopamino balansą ir mažina poreikį ieškoti trumpalaikių „pabėgimų“. Šabajevas pabrėžė ir fizinio kūno bei emocijų ryšį – kūno skausmas dažnai signalizuoja, kad reikia pasirūpinti emocijomis. „Smegenys nori eiti ten, kur saugu“, – sakė jis, primindamas, kad saugi aplinka, priėmimas ir ryšys su kitais yra stipriausia prevencija nuo destruktyvaus elgesio. Priklausomybės, anot jo, kyla tada, kai žmogus neberanda kitų būdų save nuraminti ar patirti prasmę.
Spalio 6, 20 ir 27 dienomis mokinius lankė aktorius Tomas Pukys. Aktorius teigė, kad mūsų greitame pasaulyje vis dažniau skubame ir prarandame kontaktą ne tik su kitais, bet tuo pačiu savimi, bandome būti gražesni, protingesni, gudresni. Po tokių bėgimų mus gali apimti socialinis išsekimas, baimė būti savimi ar su savimi. Kaip save pristatyti? Kaip nebijoti būti ne tobulu savimi? Visa tai ir ne tik aktorius bando perteikti per vaidybos pratimus išbandytus per 6 metus praktikos su aktoriais ir ne tik. Tikslas mokytis kalbėti apie jausmus, juos reikšti esant žmonių būryje, nebijoti savęs, neteisti kito ir savęs. Viskas vyksta žaidimo forma, po kiekvieno pratimo reflekcija po kurios dalinuosi savo paties patirtimi.
Lektorius Tomas Pukys savo užsiėmimuose kalbėjo apie vieną iš opiausių šiuolaikinės mokyklos temų – konfliktus, patyčias ir smurtą. Jo tikslas buvo ne tik įvardyti problemas, bet ir parodyti, kaip jas galima spręsti praktiškai, kasdienybėje, per bendravimą ir supratimą.
T. Pukys skatino vaikus patiems apmąstyti, kas dažniausiai sukelia konfliktus ir kokie būdai padeda jų išvengti. Kartu ieškota atsakymų į klausimus: kaip elgtis, kai emocijos ima viršų? ir kaip padėti sau ar kitam, kai situacija tampa įtempta? Per praktinius pratimus mokiniai turėjo rasti penkis dalykus, kurie juos vienija, ir penkis, kurie skiria. Šis pratimas padėjo suprasti, kad net ir labai skirtingi žmonės vis tiek turi bendrų bruožų, patirčių ar vertybių. Skirtumai nėra kliūtis – jie gali tapti galimybe pažinti, priimti ir išmokti bendradarbiauti.
Svarbi dalis buvo ir mokymasis nuraminti konfliktišką asmenį – aptarti trys būdai, kaip padėti mokiniui ar draugui, kai jis pyksta ar jaučiasi įsitempęs. Tai praktiniai emocinio intelekto įgūdžiai, kurie ugdo gebėjimą ne reaguoti impulsyviai, o sąmoningai pasirinkti tinkamą elgesį. T. Pukys pabrėžė, kad patyčios – tai ne tik žodžiai ar veiksmai, bet ir tylus nepritarimas, kai matome neteisybę, bet nieko nesakome. Jis skatino moksleivius tapti aktyviais stebėtojais, drąsiai pasakyti „stop“, kai mato smurtą ar patyčias, ir parodyti palaikymą tam, kuris yra nuskriaustas. Tokiu būdu užsiėmimas virto smurto prevencijos pamoka – ne teorine, o gyva. Mokiniai kalbėjo apie savo jausmus, dalinosi realiomis situacijomis, kuriose jautėsi nesaugūs ar pasimetę, ir kartu ieškojo būdų, kaip tokius momentus spręsti. T. Pukys akcentavo, kad emocinė saugumo kultūra mokykloje prasideda nuo mažų dalykų – pagarbaus tono, atviro dialogo ir pasiryžimo klausytis vieni kitų. Kai vaikai išmoksta atpažinti savo emocijas, suprasti, kas juos provokuoja ar skaudina, jie mažiau linkę reaguoti agresyviai. Šie įgūdžiai svarbūs ne tik mokykloje, bet ir gyvenime – tai gebėjimas bendrauti, spręsti problemas, užmegzti sveikus santykius ir ginti tiek save, tiek kitą nuo neteisybės.
Na ir užsiėmimų ciklą užbaigė licencijuota neuroedukatorė, genetikė, pedagogė Kristina Bobrevičiūtė. Ji Raguvos gimnazijoje lankėsi spalio 30 ir lapkričio 10, 13 dienomis.
Jos dirbtuvių tikslas – naudojant įvairius neuroedukacinius metodus ir meninės raiškos įrankius, stiprinti vaikų psichoemocinę sveikatą, savimonę ir savitvardą bei ugdyti pozityvaus mąstymo ir elgsenos įgūdžius.
Lektorė Bobrevičiūtė kvietė dalyvius išdrįsti pažvelgti į save neįprastoje aplinkoje – ne tarp artimų draugų, o tarp kitų-mokiniams liepė išsiskaičiuoti nuo 1 iki 6, taip jie susėdo, galbūt su jiems nelabai „patogiais“ klasės draugais. Šis „išmetimas iš komforto zonos“ padėjo aiškiau pajusti, kas slypi už kasdienio vaidmens. Emocijos, anot jos, yra tarsi vidinė navigacija, padedanti suprasti, kur einame ir ko mums reikia. Per kūrybinį eksperimentą – spalvų ir delno piešinį – kiekvienas galėjo išreikšti savo būseną be žodžių. Tai tapo metafora savivokai: kai atpažįstame savo spalvas, lengviau priimame ir kito žmogaus unikalumą. Piešimas ratu, dalijimasis vieta ir forma, tapo simboliniu būdu „prisiliesti“ prie kito pasaulio. Savivertė, kaip ji pabrėžė, yra namo pamatas – visa kita tėra sienos, stogas ar baldai. Jei pamatas tvirtas, konstrukcija laikosi. Visi mes – unikalūs, ir nėra nė vieno žmogaus, kuris būtų buvęs ar bus toks kaip tu. K. Bobrevičiūtė išryškino ir emocijų ledkalnio principą: matome tik viršūnę, bet daug kas slypi po paviršiumi. Neigiamos emocijos neegzistuoja – yra tik nepatogios, kurios padeda orientuotis gyvenime. Jos tarsi kamuoliukas – lengvas, kol trumpai laikai, bet sunkus, kai jį neši ilgai. Taip ir su emocijomis, kurias kaupiame.
Kol mokiniai atostogavo, lapkričio 6 dieną visos dienos mokymus turėjo mokytojai, psichologai, visuomenės sveikatos specialistai, mokyklų socialiniai darbuotojai, tėvai, kad geriau suprastų vieni kitus ir kalbėtų ta pačia kalba. Tokia patirtis padeda abiem pusėms ne tik gilinti žinias, bet ir augti kaip žmonėms. Mokytojai, kaip ir mokiniai, turėjo galimybę pažvelgti į emocijas, motyvaciją bei elgesio priežastis iš psichologinės pusės – tai sustiprino jų gebėjimą atpažinti mokinių emocinius poreikius, laiku pastebėti signalus, kurie gali rodyti įtampą, nerimą ar net riziką link psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo. Tokios žinios ypač svarbios, nes psichoaktyviųjų medžiagų prevencija prasideda ne nuo draudimų, o nuo supratimo ir palaikymo. Kai mokytojas geba pastebėti mokinio emocinį nuovargį ar vidinį nerimą, jis gali laiku pasiūlyti pagalbą, padėti nukreipti energiją į sveikesnes veiklas – sportą, kūrybą, bendruomeninę veiklą. Toks ryšys tarp mokytojo ir mokinio tampa viena stipriausių prevencijos formų – kai jaunas žmogus jaučiasi matomas, išgirstas ir svarbus, jam daug mažiau tikėtina ieškoti nusiraminimo ar pabėgimo per žalingas medžiagas.
Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė
Dovilė Švabinskienė