Atliekų rūšiavimas – tai vienas svarbiausių žingsnių siekiant saugoti aplinką, tausoti gamtos išteklius ir mažinti taršą, nes kiekvienas žmogus kasdien sukuria tam tikrą kiekį atliekų, todėl nuo mūsų įpročių priklauso, ar jos taps naudinga žaliava perdirbimui, ar terš gamtą dar ilgus metus. Pirmiausia, atliekų rūšiavimas padeda sumažinti sąvartynuose kaupiamų šiukšlių kiekį, kadangi į juos patekusios atliekos ilgai nesuyra, išskiria kenksmingas medžiagas į dirvožemį ir gruntinius vandenis bei prisideda prie klimato kaitos, o rūšiuojant didelė jų dalis gali būti perdirbta ir panaudota pakartotinai.

Norint rūšiuoti teisingai, svarbu žinoti pagrindines taisykles ir konteinerių paskirtį:

• Mėlynas konteineris skirtas popieriui ir kartonui – į jį metami laikraščiai, žurnalai, kartoninės dėžės bei popierinės pakuotės, tačiau būtina, kad jos būtų švarios ir sausos, nes riebaluotas ar šlapias popierius perdirbimui netinka.
• Geltonas konteineris skirtas plastikui ir metalui, todėl į jį galima mesti plastikinius butelius, pakuotes, maišelius ir konservų skardines, o prieš išmetant rekomenduojama pakuotes suspausti, kad jos užimtų mažiau vietos.
• Žalias konteineris naudojamas stiklui – į jį metami stikliniai buteliai ir stiklainiai, tačiau negalima mesti keramikos, veidrodžių ar langų stiklo, nes jie perdirbami kitaip.
• Rudas konteineris skirtas biologinėms atliekoms, tokioms kaip vaisių ir daržovių likučiai, kavos tirščiai ar arbatos pakeliai, kurios gali būti kompostuojamos ir virsti naudingomis trąšomis.
• Pilkas arba juodas konteineris skirtas mišrioms atliekoms, kurios nebetinka perdirbimui, pavyzdžiui, nešvarioms pakuotėms ar higienos priemonėms, todėl jų reikėtų stengtis turėti kuo mažiau.

Be įprastų konteinerių, egzistuoja ir specialūs surinkimo punktai pavojingoms atliekoms, tokioms kaip baterijos, elektros ir elektronikos prietaisai, lemputės ar vaistai, nes šios atliekos negali būti metamos į bendrus konteinerius dėl galimos žalos aplinkai ir žmonių sveikatai.

Atliekų rūšiavimo svarba akcentuojama jau nuo mažens. Šių metų balandžio 8 dieną Panevėžio r. Dembavos lopšelyje–darželyje „Smalsutis“ vyko mokymai „Mokomės rūšiuoti“. Renginyje dalyvavo „Bitučių“, „Žirniukų“, „Meškiukų“ ir „Pelėdžiukų“ grupių vaikai, o užsiėmimą vedė visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Gabija kartu su vaikų maitinimo organizatore Vitalija. Užsiėmimo tikslas – supažindinti vaikus su atliekų rūšiavimo svarba, išmokyti atpažinti skirtingus konteinerius bei ugdyti atsakingą požiūrį į aplinkos saugojimą. Renginio pradžioje vaikai buvo supažindinti su skirtingų spalvų konteineriais, jų reikšme bei tuo, kokios atliekos į juos turi būti metamos. Vėliau mažieji dalyviai atidžiai stebėjo edukacinius filmukus „Kaip Marta išmoko rūšiuoti“ ir „Bučio ir Liuko istorija“, kurie suprantamai ir patraukliai supažindina vaikus su rūpinimosi aplinka svarba bei skatina atliekų rūšiavimo įgūdžius ugdyti nuo pat mažens. Po peržiūros vaikai įsitraukė į smagią ir aktyvią veiklą – žaidimą, kurio metu turėjo teisingai surūšiuoti spalvotus kamuoliukus, priskirdami juos atitinkamų spalvų konteineriams. Ši užduotis ne tik suteikė daug džiaugsmo, bet ir padėjo praktiškai įtvirtinti įgytas žinias, lavino pastabumą bei supratimą apie rūšiavimo principus. Užsiėmimo pabaigoje vaikams buvo išdalintos užduotėlės, skirtos įgytoms žinioms įtvirtinti ir pritaikyti jas kasdienėje veikloje.

Atliekų rūšiavimas taip pat turi ekonominę naudą, nes perdirbant medžiagas sunaudojama mažiau energijos nei gaminant naujas žaliavas, taip taupomi ištekliai, mažinami gamybos kaštai ir kuriamos naujos darbo vietos atliekų tvarkymo bei perdirbimo sektoriuose. Ne mažiau svarbus yra ir visuomenės sąmoningumas – rūšiavimas turėtų tapti kasdieniu įpročiu tiek namuose, tiek darbe ar mokykloje, o švietimas ir informacijos sklaida padeda žmonėms geriau suprasti jo svarbą.

Atliekų rūšiavimas yra paprastas, tačiau labai reikšmingas veiksmas, galintis turėti didelį teigiamą poveikį aplinkai, todėl kiekvienas iš mūsų gali prisidėti prie švaresnės ir tvaresnės ateities pradėdamas nuo mažų kasdienių sprendimų, nes net ir nedideli pokyčiai kasdienybėje gali turėti didelę reikšmę mūsų aplinkai ir gyvenimo kokybei.

Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Gabija Gildaitė